Kasmet Vasario 16 d. Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus paveikslų galerijoje būna sausakimša, nes nemažai daliai žmonių jau tapo tradicija šventės dieną apsilankyti „Geriausio kūrinio“ parodoje, kurioje paskelbiami laureatai.

Populiarumas neblėsta

„Tai viena labiausiai lankomų parodų, – pastebėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vadovas Osvaldas Daugelis. – Ir šįmet ji pritraukė labai daug dailės mėgėjų, kurie galėjo ne tik aplankyti parodą, bet ir tradiciškai atiduoti balsą už labiausiai patikusį kūrinį. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais žiūrovai buvo itin aktyvūs.“

Atidarę balsadėžę, balsų skaičiavimo komisijos nariai rado 1 463 muziejaus ženklu pažymėtus balsavimo lapelius su autorių pavardėmis.

Grojant Kauno bigbendo muzikantams, nekantriausieji spėliojo, kam atiteks publikos išrinkto „Geriausio 2012 metų kūrinio“ prizas, sveikinimai ir šlovė.

Skeptikai, kaip visada, abejojo parodos meniniu lygiu, tačiau, kad ir kaip ten būtų, buvo čia, apžiūrinėjo dailės kūrinius ir nekantriai laukė rezultatų. Renginys šiek tiek vėlavo, nes organizatoriai vis tikėjosi, kad į iškilmes atvyks miesto meras, tačiau Andrius Kupčinskas, iš vieno renginio į kitą jau nebespėdamas, telefonu perdavė, kad sveikinimą įteiktų Kultūros ir turizmo skyriaus darbuotoja Joana Jablonskytė.

Prizas nustebino

Taigi, atidarius balsadėžę ir suskaičiavus balsus, paaiškėjo, kad šias metais publika daugiausia žavėjosi Onos Staskevičienės tekstilės darbu „Būna dienų...“ Jai ir atiteko svarbiausi aplodismentai, gėlės, susižavėjimo meniniu kūriniu patvirtinimai ir staiga užgriuvęs dėmesys.

„Vos nepargriuvau iš netikėtumo, – neslėpė nuostabos tekstilininkė. – Kaip koks perkūnas iš giedro dangaus, bet smagu. Nors, tiesą sakant, mano amžius jau ne tas, kad trokščiau premijų ar šlovės. Esu pensininkė, ir tai, kad galiu sau daryti tai, ką darau, man jau didžiausia premija. Bet neslėpsiu, malonu, kad ir kitiems patinka.“

Tekstilės darbas „Būna dienų...“ sukurtas iš juodo ir balto kojinių kaprono, nedidelių metale įrėmintų dalių, kurios paskui buvo išsiuvinėtos, papildytos taip pat iš kaprono padarytais spurgeliais.

„Kai pradėjau šį darbą kurti, buvo užslinkęs juodas periodas, – prisipažįsta kukli, nuoširdi menininkė. – Todėl viena jo pusė ir juoda. Vėliau, kaip ir būna gyvenime, juodas, sunkusis, periodas nuslinko ir viskas nušvito šviesiomis spalvomis, taigi atsirado ir toji balta pusė. O šiaip kūryba geriausiai ir padeda išgyventi tuos juoduosius periodus – ne tik užsimiršti, bet paskui, kai darbas pavyksta, jau patiri ir džiaugsmą.“

Kas yra kiek nors susipažinęs su O.Staskevičienės kūryba, žino, kad šiųmetės publikos numylėtinė meno kūrinį gali sukurti praktiškai iš visko, kas po ranka: siūlų, popieriaus, kojinių, skarelių atplaišų, laikraščių, net statybinių medžiagų. Tereikia tik apsidairyti – visko aplink yra, tvirtina menininkė, tik norėk ir imkis darbo.

Laureatų buvo ne vienas

Be publikos verdikto, „Geriausio 2012 metų kūrinio“ parodoje buvo renkami ir profesionalios – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vytauto Didžiojo universiteto dailėtyrininkų – komisijos laureatai. Ji šiemet įvertino ir apdovanojo tapytoją Eleną Balsiukaitę-Brazdžiūnienę už tapybos kūrinį „Tik niekam nesakyk“, taip pat Marijų Petrauską už skulptūros kūrinį „Pradžia“.

Savuosius favoritus išskyrė ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius – LKS KS pirmininkas Gintautas Vaičys pasveikino Praną Griušį ir nurodė, kad dailininkas apdovanotas už profesionalumą, o įsteigta nominacija jaunajam autoriui pažymėtas Rolanas Stankūnas.

Nacionalinis Kauno dramos teatras savąjį prizą už konceptualumą skyrė skulptoriui Sigitui Straigiui už darbą „Protestas“, kavinė „Kultūra“ atkreipė dėmesį į Alono Štelmano triptiką „Ruduo parke“, kurį jaunasis tapytojas čia pat padovanojo Nacionaliniam M.K.Čiurlionio muziejui.

„Muziejai dabar neturi pinigų, už kuriuos galėtų pirkti dailininkų kūrinius, tai reikia juos dovanoti“, – atsiimdamas prizą ir dovanodamas savo darbą sakė dailininkas.

Kavinė „Skliautas“ savo prizą už darbą „Tik niekam nesakyk“ paskyrė profesionalios komisijos įvertintai Elenai Balsiukaitei-Brazdžiūnienei.