Gastrolės, rampos neseniai šviesas išvydęs naujas spektaklis, šokių projektas televizijoje. Viso to kaina – vos keturios valandos miego per parą.

Rėkia kaip žvėris

Nors Gytis Ivanauskas prisipažįsta, jog jau būtų neprošal pasimėgauti poilsiu ar bent kaip reikiant išsirėkti, pokalbio metu nepaliauja šypsotis ir šmaikštauti.

Žinomas aktorius, šokėjas ir choreografas, neseniai į vieną uostamiesčio klubą atvežęs savo teatro trupės pasirodymą, iš pat karto patikina labai mylįs Klaipėdą.

"Jei galėčiau, čia važiuočiau ir važiuočiau. Iš kur ta meilė? Turbūt dėl jūros. Jos dvelksmas visada juntamas. Pernai sąmoningai, derindamasis prie pasirodymų, pasiėmiau kelias dienas, kad pabūčiau prie jūros, kad atvažiuočiau ir tiesiog išsirėkčiau – tiek visko buvo prisikaupę. Dabar jau ir vėl reikia tokios reabilitacijos", – dėstė pašnekovas.

Sunku patikėti, tačiau Gytis patikina, kad grėsmingų decibelų neišvengia ir jo artistai – anot jo paties, kartais įsirėkia kaip žvėris.

"Būna visko. Bet rėkiu ne dėl to, kad ką nors įžeisčiau asmeniškai, o kad pasiekčiau tam tikro rezultato", – patikino kūrėjas.

Užsiaugino storą odą

Gytis tai pabrėžia neatsitiktinai, nes ir pokalbis neapsieina be laidos "Šok su manimi" realijų. Ne vienam, stebinčiam šį televizijos projektą, gali susidaryti įspūdis, jog komisijos pirmininko Jurijaus Smorigino replikos Gyčiui – kaip nuo žąsies vanduo.

"Per dešimtį veiklos metų spėjau užsiauginti storą odą, priešingu atveju būčiau arba išprotėjęs, arba nusižliumbęs. Iš tų pastabų, kurias sako Jurijus, aš atsirenku tai, kas naudinga man, kaip kuriančiam žmogui, ar kad kitą numerį būtų galima padaryti geresnį, – tarsteli pašnekovas. – Bet yra jautresnių žmonių, kaip mano partnerė, kuri tokios kritikos patyrusi mažiau."

Gytis šypteli, jog projekte nelikus kandžiojo kritiko, apsidžiaugtų ne tik kai kurie žiūrovai, bet ir dalyviai.

Tačiau aktorius įsitikinęs, kad būtent tokia komanda, kokia yra parinkta, – tiek laidos vedėjai, tiek vertinimo komisija, tiek dalyviai – nemaža dalimi ir lemia šio šou stiprybę.

Patarimo prašė mamos

Kalbėdamas apie savo televizinę avantiūrą, Gytis nekoketuoja ir nesigėdija prisipažinti, kad dalyvauja laidoje tik paskatintas mamos.

"Nei man įdomu išbandyti save, nei pasirodyti. Aš žinau, ką galiu. Tai buvo tiesiog avantiūra, aš ėjau į absoliučią nežinomybę. Žinoma, buvo dvejonių. Kai tik pasiūlė dalyvauti projekte, paskambinau pasitarti su mama. O ji, protinga moteris su dviem "aukštaisiais", pasakė: "Eik, vaikeli, kol dar kviečia". Pamaniau, ar neturiu teisės, negaliu tam tikra prasme pasiaukoti, kad mano mama turėtų galimybę vaikščioti po Ukmergę iškelta galva", – kvatojo Gytis.

Pašnekovas prisipažino, jog netikėtai jam pačiam televizijos šou suteikė vertingą dovaną.

"Ne visos poros turi tokį "sukibimą" ir teisę vadintis tikra pora, kaip mūsų. Kalbu apie sceninę, profesinę jėgą, vienas kito palaikymą. Tarp mūsų nėra lyderio, jokio diktato. Jau dabar galiu išeiti iš projekto, tas jausmas yra svarbiau už bet kokias pergales", – tvirtino kūrėjas.

Balsuoja dviem telefonais

Nors Gytis televizijos šou priima veikiau kaip žaidimą, tačiau neneigė, jog nenumaldomai artėjant projekto finišui, kaip ir kitiems dalyviams, jam nesvetimas noras laimėti. Šokėjas net žino, kur investuotų dalį prizo.

"Mama už mane balsuoja dviem telefonais. Tad jei laimėsiu, kompensuosiu jai išlaidas", – šypsojosi Gytis.

Paklaustas, ar jau dabar raško televizinio populiarumo vaisius, kūrėjas tvirtino, kad ir iki šiol didelio jo stygiaus nejautė. Tačiau pripažino, jog televizija žmonėms daro begalinę įtaką.

Gytis su šypsena prisimena pirmąjį dėl to kilusį konfūzą: "Tai buvo su Manto "Čiuožki" programa, pasirodymas vyko Kaune. Vyksta koncertas, mes šokame, o publika skanduoja ne "Mantai, Mantai, o "Gyti, Gyti". Pasijutau nepatogiai. Bet man atrodo, kad Mantas dėl to neįsižeidė".

Paskutinis gulbės šokis?

Tai, kad daugiau nebegalės šokti ar į jo trupės spektaklį ateis tik vienas žiūrovas, nėra Gyčio naktinių košmarų objektas.

"Jei niekas neateitų į mano spektaklį, labai nenusiminčiau, tiesiog daryčiau išvadas. Arba per mažai reklamos, arba tai blogas darbas. Jei būtų pastaroji priežastis, reikėtų pagalvoti, ar tai, ką dabar darau, moku geriausiai. Nesu iš tų verksnių, kad skųsčiausi, dejuočiau. Tai ne mano stilius. Paverkiu, kai niekas nemato. Esu praktikas, o ne teoretikas. Tiesiog einu ir darau", – tvirtino pašnekovas.

O ir į televizijos projektą Gytis prisipažino ėjęs su mintimi, jog tai galbūt būsiąs jo "paskutinis gulbės šokis".

"Visų pirma esu aktorius, gebėjimo vaidinti iš manęs neatims nei televiziniai projektai, nei dar kokios nors aplinkybės. Tas Dievo kryžius niekur nedings. Be abejo, gali nutikti, jog manęs niekas nebekvies vaidinti. Negyvenu nei svajonėmis, nei iliuzijomis. Tačiau bet ką, ką manau darantis gerai, darau su baisiu užsidegimu, persiversiu per galvą, bet pasieksiu savo. Nemanau, kad perfekcionizmas bloga savybė", – dėstė kūrėjas.

Gyvūnėlių nekankina

Mielai apie savo kūrybinius ieškojimus ir planus kalbantis Gytis nelinkęs maitinti pikantiškų žinių ištroškusių smalsuolių. Kaip yra pasakęs vienam spaudos leidiniui, jis apie "triusikus" ir "stanikus" nekalba.

Vis dėlto, paklaustas, kas namie laukia po varginamų gastrolių ar repeticijų, pašnekovas nusijuokia: "Negaliu kankinti gyvūnėlių, reikia laiko jiems prižiūrėti. Žuvytes irgi reikia šerti, neturėčiau laiko išrinkinėti užsivertusių pilvais į viršų".

Pasak Gyčio, bent jau pastarąjį metą namuose jo laukdavo kolegė, kroatų choreografė ir režisierė, su kuria ir pristatė naująjį projektą "Premjera".

"Tai pirma mūsų teatro tarptautinė kooprodukcija. Apskritai pamatyti Lietuvoje tai, kas vyksta užsienyje, pamatyti tai iš labai arti, yra nuostabu", – sakė Gyčio Ivanausko teatro įkūrėjas.

Pašnekovas prisipažino, jog pačiam išvykti dirbti į užsienį buvo ne viena potenciali galimybė, tačiau sukliudė įvairios aplinkybės.

"Kad viską egoistiškai mesčiau ir kažkur išvažiuočiau, dabar turėčiau gauti labai gerą pasiūlymą. Bet jei taip atsitiktų, pasielgčiau labai egoistiškai ir greituoju būdu dingčiau iš Lietuvos. Kodėl turėčiau aukotis dėl valstybės, kuri nesiaukoja dėl manęs? – retoriškai klausė Gytis ir pridūrė: – Tai, žinoma, tik teorija. Jei atsirastų tas konkretus pasiūlymas, iškiltų ir krūva dvejonių, svarstymų, ar turiu teisę taip netiesiogiai nusispjauti į tai, ką iki šiol nuveikiau, ką stačiau plytelė po plytelės."