Klaipėdoje, kituose šalies miestuose jau kurį laiką galima išvysti didžiulius stendus, kurie neįkyriai, tiesiog nuostabių peizažų vaizdais reklamuoja Gruziją. Neseniai joje viešėjęs klaipėdietis Arnoldas Remeika patyrė, jog ši tolima, tačiau Lietuvai be galo draugiška šalis tikrai turi kuo sužavėti ir nustebinti.

Kas antras – Georgijus

Nors kelionė buvo pusiau darbinė, iš 15 dienų, praleistų Gruzijoje, lietuvis vos vienąkart leido sau pavakaroti ramiai, žiūrėdamas filmą.

LCC tarptautinio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas į Gruziją vyko kartu su trimis kolegomis. Čia, Tbilisyje, buvo pirmąkart surengta anglų kalbos vasaros stovykla, kur klaipėdiečiui teko dėstyti kūrybinį rašymą. Arnoldas bemat patyrė, jog šioje šalyje be galo populiarūs du moteriški vardai.

„Kas antra moteris – Tamara arba Nino. Pusė mano studenčių buvo Nino, pusė – Tamarų“, – juokėsi Arnoldas.

Vyriškų vardų olimpe konkurencijos neturi Georgijus – anot klaipėdiečio, taip pašauktas gatvėje, ko gero, atsisuktų kas antras vyras.

Svečioje šalyje lietuviai per palyginti neilgą laiko tarpą turėjo galimybę daug kur pakeliauti ir daug ką išvysti. Turiningomis ekskursijomis pasirūpino vasaros stovyklos Gruzijoje partneriai.

Arnoldo pastebėjimu, visi žmonės, su kuriais teko šioje šalyje susidurti, labai draugiški, geranoriški ir, be abejo, svetingi.

„Kad visi gruzinai labai svetingi – faktas, o ne stereotipas. Iš tiesų jų svetingumas lūkesčius pranoko turbūt 100 kartų, – pripažino pašnekovas. – Ir nors šalis nėra pasiturinti, daugelis jaučia nepriteklių, nemačiau nei nepatenkintų veidų, nei agresijos. Žmonės santūrūs, visada šypsosi ir niekada nezyzia, nesiskundžia, kas būdinga daugeliui lietuvių.“

Alsuoja tūkstantmečiais

Nemažai šalių aplankiusiam klaipėdiečiui bene didžiausią įspūdį Gruzijoje paliko šalies istorija. Jos liudytojai – įspūdingi apsauginių miestų sienų, tūkstantmečius skaičiuojančių pastatų mūrai.

„Čia gausu įvairių istorinių objektų, miestų, miestelių, kurių ištakos siekia V–VI amžių po Kristaus, kai pas mus tuo tarpu turbūt dar tik bėgiojo stumbrų medžiotojai, – juokavo pašnekovas. – Teko apsilankyti mieste, kuris iškaltas uolose, – jis buvo apgyvendintas jau 3 tūkst. metų iki Kristaus. Naujausias statinys čia – X a. sumūryta bažnytėlė. Tos bažnytėlės mažos, ne kokios įspūdingos katedros, bet į jas įeini ir jauti nerealią autentiką.“

Arnoldo pastebėjimu, tai, jog Gruzija nėra turtinga valstybė, galbūt tik į naudą. Senieji pastatai, kurių nemaža dalis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, paremontuojami kukliai, kosmetiškai.

Turėjęs galimybę porą papildomų dienų praleisti ir Azerbaidžane, klaipėdietis išvydo visai kitokią realybę.

„Kontrastas milžiniškas – tai be galo turtinga šalis, ir ten nesiterliojama. Jie viską griauna ir stato iš naujo. Faktiškai visi jų istoriniai pastatai – replikos, netikri, atstatyti nuo nulio“, – teigė pašnekovas.

Pasak Arnoldo, gruzinai neslepia ambicijų tapti turistams patrauklia, europietiška valstybe.

„Jie sako, kad Gruzija yra paskutinė Europos šalis, po kurios jau – tikrieji Rytai. Ir iš tiesų tai labai jaučiama. Vos kirtę Gruzijos–Azerbaidžano sieną, galėjome įsitikinti, kad skiriasi ne tik šių valstybių landšaftas, bet ir žmonės, architektūra, religija – viskas kitaip“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Tikslas – gražiausias miestas

Kita vertus, klaipėdietį būtent tai ir sužavėjo, kad ši šalis – dar tik atrandama turistų.

„Čia dar nėra tų šimtų įkyrių azijiečių su fotoaparatais, kurie laksto ir fotografuoja kiekvieną kampelį“, – šypsojosi pašnekovas.

Visos viešnagės metu klaipėdiečiui teko sutikti tik vieną lietuvių šeimą.

Pasak Arnoldo, susidaro įspūdis, jog visas Tbilisis – tarsi statybų aikštelė, nors mieste apstu ir vargingai atrodančių, apleistų rajonų.

„Apie Azerbaidžano sostinę Baku galima pasakyti, kad jis visiškai “išlaižytas„. O kuo po kokių penkerių metų taps Tbilisis, sunku pasakyti, bet turbūt čia bus labai gražu. Išties pažanga labai jaučiama. Štai nuo spalio tai bus, ko gero, pirmasis pasaulio miestas, kuris taps ištisa belaidžio interneto zona. Kaip skelbia oficiali statistika, Tbilisyje gyvena 2 mln., bet realiai, sakoma, apie 3 mln. žmonių“, – pasakojo keliautojas.

Patrauklumo miestui suteikia gausi žaluma, fontanai, įspūdingos erdvės – čia nesistengiama užstatyti kiekvienos žemės pėdos.

Pasibaigus stovyklai, klaipėdiečiai susiorganizavo įspūdingą atostogų dieną, kurią praleido Batumyje. Naktiniu traukiniu keliautojams teko perkirsti visą Gruziją.

„Šis kurortas buvo garsus visais laikais, tačiau dabar jis ypač išpuoselėtas. Čia savo pinigus investuoja net vienas garsiausių pasaulio verslininkų Donaldas Trumpas. Ne vienoje vietoje mačiau didžiulius stendus, kuriuose parašyta: “Po 5 metų Batumis bus gražiausias pasaulyje miestas„. Galbūt ir ne gražiausias, bet vienas iš – tikrai“, – neabejoja klaipėdietis.

Pagaminta su meile

Maisto kultūra Gruzijoje – atskira tema, kaip ir gruzinų svetingumas.

Pasak klaipėdiečio, ar tai būtų restoranas, ar kavinukė – maistas išskirtinai skanus, kokybiškas. Net pyragėliai, kuriuos močiutės siūlo gatvėje, labai gardūs, nes pagaminti su meile, įsitikino keliautojas.

„Jie valgo daug tokių dalykų, apie kuriuose mes nelabai ir žinome. Ir viskas šviežia, iškart gaminama. Kai grįžau į Lietuvą, nebežinau, ką valgyti. Nes pas mus jau beveik viskas perdirbta, – teigė Arnoldas. – Gruzinai vartoja daug baklažanų, riešutų, prieskonių. Specifinis jų prieskonis – kinza (kalendros), taip pat nustebino, kad labai mėgstamos ir gausiai vartojamos petražolės.“

Anot pašnekovo, mitas, jog šašlykai valgomi su pomidorų padažu.

„Pirmiausia – niekur jo net nemačiau pirkti. Padažai gaminami iš šviežių granatų, barbarisų uogyčių, geltonųjų – kaukazietiškų slyvučių. Beje, ir šašlykai čia ne tokie jau populiarūs, bent jau ne tiek, kiek Azerbaidžane“, – pastebėjo keliautojas.

Karštas oras vietos gyventojus verčia vartoti daug mineralinio vandens, nes prakaituojant netenkama daug druskų. Arnoldo viešnagės metu liepos pradžioje tvyrojo 30–35 laipsniai karščio.

„Paprastas vanduo nepadeda. Todėl visa šalis geria mineralinį. Iki tol maniau, kad garsusis “Borjomi„ – šiaip reklaminis gruzinų ženklas, bet jie iš tiesų šio vandens labai daug geria“, – pripažino pašnekovas.

Nuo sniego iki palmių

Nors Gruzija – nedidelė šalis, plotu kiek lenkianti Lietuvą, tačiau, Arnoldo teigimu, turtinga regionų.

„Jie skiriasi tiek landšaftu, tiek žmonėmis, tiek kulinarija. Gruzija maža, bet labai įvairi. Todėl, manau, vienos kelionės metu nereikia užsibrėžti pamatyti viską“, – teigė pašnekovas.

Vyno mėgėjams Arnoldas rekomenduotų aplankyti Kachetiją.

„Šis kraštas garsus vynais – faktiškai visos vynuogės, užauginamos Gruzijoje, yra Kachetijos vynuogės“, – aiškino pašnekovas.

Gruzija unikali ir klimato įvairove – nuo sniego Kazbeke iki subtropikų Batumyje. „Batumyje teko matyti karves, pririštas prie palmių – vaizdas išties egzotiškas“, – šyptelėjo Arnoldas.

Tačiau garsųjį Kazbeką klaipėdiečiui pavyko įamžinti tik pro lėktuvo iliuminatorių. Pašnekovas neabejoja, kad ši vieta taps jau būsimos jo kelionės į Gruziją maršruto dalimi. Kaip ir nesuspėtas aplankyti Gorio miestas, kuriame gimė Josifas Stalinas.

Arnoldas neabejoja, jog Gruzija – puiki šalis nekasdienių įspūdžių trokštantiems keliautojams, ypač mėgstantiems aktyvų poilsį. O ir kainos daugeliui lietuvių čia įkandamos.

„Žinoma, centrinėje didmiesčio dalyje kava gali kainuoti ir 20 litų. Tačiau iš esmės galima rasti ir pigią nakvynę, ir nebrangų maitinimą“, – pastebėjo klaipėdietis.

Juolab kad visada malonu vykti į šalį, kurioje atvykėliai iš Lietuvos sutinkami išskėstomis rankomis.