Su A. Jagelavičiūte atsisveikinantis S. Vaitulionis: tai yra epochos pabaiga

Vieni pirmųjų į atsisveikinimą su žinoma moterimi atvyko A. Jagelavičiūtės mama Nijolė Jagelavičienė, artimi bičiuliai bei bendražygiai Saugirdas Vaitulionis, Rima Olberkytė-Stankus, draugai  Ąžuolas Misiukevičius, Mantas Stonkus, Rolandas Mackevičius, Edita Mildažytė, Simona Nainė, Naglis Bierancas, Lukas Gricius ir kiti.

Vienas artimiausių A. Jagelavičiūtės bičiulių S. Vaitulionis, atlydėjęs velionės mamą N. Jagelavičienę, „Delfi TV“ pabrėžė, jog Lietuva prarado išskirtinę asmenybę.

„Manau visi, kurie pažinojo tikrą Agnę, ją prisimins kaip beprotiškai gerą žmogų, kuris niekada neatsisakydavo padėti, kuris yra padėjęs beprotiškai daug žmonių. Ji buvo labai šilta, labai tikra, nuoširdi. Iš tikrųjų tai yra epochos pabaiga. Ne tik šou verslas, bet ir Lietuva prarado labai labai įspūdingą, ryškią ir nepraprastą asmenybę“, – sakė S. Vaitulionis. 

Ji buvo labai šilta, labai tikra, nuoširdi. Iš tikrųjų tai yra epochos pabaiga. Ne tik šou verslas, bet ir Lietuva prarado labai labai įspūdingą, ryškią ir nepraprastą asmenybę.

Pirmadienį su A. Jagelavičiūte galima atsisveikinti iki 20 val.

Antradienį Vilniuje su žinoma moterimi bus galima atsisveikinti nuo 9 iki 11 val.

Velionė bus laidojama rytoj, sausio 3 d., amžinojo poilsio ji atguls Kaune, Karmėlavos kapinėse.

Apie tai, kad eidama 43-ius metus mirė stilistė, nuomonės formuotoja, verslininkė, knygų autorė A. Jagelavičiūtė pranešta praėjusį trečiadienį.

Pasak velionės bičiulio S. Vaitulionio, stilistė mirė nuo ligos komplikacijų.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Prašau gerbti Agnės šeimos privatumą, turėti kruopelytę žmogiškumo ir nustoti spekuliuoti kliedesiais. Agnė mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų“, – socialiniuose tinkluose rašė S. Vaitulionis.

Netikėta žinomos moters  mirtis sukrėtė ne vieną tautietį. Širdgėlos ir liūdesio neslėpė ir žinomos moters draugai bei ją pažinoję pramogų pasaulio atstovai.

Itin jautriais įrašais apie artimą bičiulystę su A. Jagelavičiūte pasidalino jos bendravardė Agnė Grigaliūnienė.

„Tu išėjai „gražiausiu“ metų laiku – tarpušventy. Kokia simbolika... Kai vakar bučiavau tavo šaltą kaktą ir rankas, galvojau, kad sustos širdis. Iš skausmo, apmaudo ir beviltybės. Jei dabar mudvi kalbėtumėm, beveik žinau, ką sakytum: „nustok, PRAVAŽIAVOM, gyvenk toliau, dar susitiksim gi“. Dar šypsotumeisi ir sakytum, kad nekreipčiau dėmesio į šitą viešą gailestingumo ir meilės aktą tau. Kartotum, juk mes žinom, kaip mūsuose Lietuvoje būna. Kaip ta didelė jėga, vardu „dauguma“, įsimyli mirusius. Kai vakar bučiavau tavo šaltą kaktą ir rankas, galvojau, kad sustos širdis. Iš skausmo, apmaudo ir „beviltybės“. Mudviejų draugystė buvo visokia: graži, skaudi, su tylos pertraukėlėmis, blaiva, girta, švelni ir aštri, o svarbiausia – ji buvo tikra. Kelios dienos galvoju, ar ko gailiuosi. Gailiuosi tik vieno – kad šioje žemėje mudvi nebeturim ateities kartu. Gailiuosi, kad nebesijuoksim, nebesiginčysim, nebegaminsim, nebekvailiosim, nebeisim į teatrą ir į „In vino“. Neturiu teisės liūdėti, nes, kaip ir visi tavo draugai – esu privilegijuota net kelių dešimtmečių kartu. Esu laiminga su tavo dovanomis – tavo receptais ir pamokomis virtuvėje – mes visuomet norėjome ir mokėjome gyventi skaniai. Kai dėkodavau dar už vieną receptą ir vadindavau jį palikimu – tu kažkada pasakei: „mudvi juk žinome, kad būsiu pirma“. Buvai teisi, o ir pirma buvai ne tik čia. Visi kalba apie tavo pasiekimus, o man širdis plyšta dėl išėjusios draugės, dukros, mamos. Dėl žmogaus, kuris visuomet gebėjo sujudinti dumblą ir pravalyti užakusius krantus. Buvai, esi ir būsi mūsų vulkanas. O man mudvi visuomet liksime tomis dvidešimtmetėmis – juodąja ir baltąja Agnėmis, paryčiais, kažkur prie jūros, garsiai plėšiančiomis Jurgos „Nebijok“: „mes su Tavim turim naktį drąsos, įsiklausyt į kalbą tamsos, lipt stogais ir žiūrėti žemyn, kas brangu – nebijok apkabint.“ Turėjome daug drąsių naktų, aukštų stogų, gilių bedugnių ir karštų apsikabinimų. Ačiū tau, Agnele. Buvo nuostabus laikas kartu. Iki kitų pasivaikščiojimų stogais. O dabar tave jausime Leone. Pažadu jo ir tavo mamos neapleisti“, – pažadu įrašą baigė A. Grigaliūnienė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Jautriais atsiminimais ir liūdniausiu gyvenime atsisveikinimu dalijosi ir S. Vaitulionis.

„Tiesiai – sunkiausia diena mano gyvenime, so far. Kai ateina suvokimas, kad niekas niekada nebebus, kaip buvo. Kad nebebus nieko. Tik – du dešimtmečiai širdingų prisiminimų, kurių niekas neatstos. Mes bučiuodavomės nuolat, nes per beveik du  dešimtmečius draugystės bei besąlygiškos meilės tu nebetaupai dėmesio apraiškų. O kam? Ji mane to mokė nuolat: mylėk, netylėk, parodyk. „Ačiū, kad esi. Bučkis. Myliu tave“ – paskutiniai jos žodžiai man, kai ji lipo į taksi. Agnė mane išmokė būti dėkingam už viską ir visiems. Antrą parą renku mintis padėkoti jai. Už Viską. Už save, koks esu. Be jos nebūtų manęs. Vis dar renku. Mylėsiu amžinai, kaip nieko nemylėjau. Ir mūsų meilė buvo ir bus tai, ko niekas iš mūsų nebeatims“, – socialiniuose tinkluose skelbė S. Vaitulionis.