Ilgametė A. Jagelavičiūtės draugė: ji mylėjo absoliučiai kiekvieną žmogų

– Ir šeima turi, ką pasakyti šiuo laikotarpiu bei padėkoti, tiesa?

– Esame dėkingi už visą užuojautą, gražias žinutes, prisiminimus, keliamas nuotraukas, už pasidalijimą jos eilėraščiu, jos kūryba. Šiomis sunkiomis dienomis tai yra didžiulis  palaikymas. Tegaliu pasakyti tik nuoširdų ačiū ir Agnės mamos vardu, ir mūsų, draugų, vardu. Tikiu, kad tas žmogus niekada nebus pamirštas ir labai viliuosi, kad dar ilgai dalinsimės jos kūryba, išmoksime jos mums duotas pamokas.

– Kokią asmeniškai pamoką bei žinutes prisiminsite labiausiai?

– Turbūt svarbiausia pamoka, kurią išmokau, kurios mokiausi visus 20 metų kartu su ja ir labai viliuosi, kad visą gyvenimą tai nešiosiuosi – mylėti absoliučiai kiekvieną žmogų, kad ir koks jis bebūtų. Niekada neskirstyti nė vieno žmogaus, ar jis turtingas, ar benamis, einantis Vilniaus gatvėmis, ar tai yra sėkmingas žmogus, ar tai – vieniša mama, ar sergantis vaikelis ir net neskirstyti tų, kurie ją myli ar turi kažką pasakyti blogo. Ji sulaukdavo nemažai ir blogų žinučių, tačiau ji mylėjo absoliučiai kiekvieną žmogų.

Labai gerai pamenu, kai kiekvieną kartą, kuomet nutikdavo kas nors ir ji sulaukdavo neigiamų žinučių, neigiamų dalijimųsi socialiniuose tinkluose, ji visą laiką sakydavo, kad tegul jie išsiputoja, gal į savo šeimas grįš ramesni, gal nesmurtaus prieš savą. Turbūt tai yra didžiausia pamoka – išmokti mylėti žmogų su visomis ydomis, visomis gerosiomis savybėmis ir gebėti augti kartu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kita artima bičiulė pasidalino, kad, rodant nuotraukas, jai įstrigo momentas, kad Agnė valgė didžiulį tortą, jį valgė visą, ne šaukšteliu. Skatina tai prisiminti bei kiek kūrybos ji palieka.

– Tikrai taip, ji buvo kūrėja kiekvieną dieną. Jos smegenys dirbo 24 valandas per parą, visą savaitę. Ji visada buvo giliuose apmąstymuose, kaip garsenybė, vadinamoji žvaigždė, gali būti naudinga visuomenėj. Ji niekada nesuvokė savęs kaip žvaigždės, kuri tiesiog fotografuojasi viršeliams arba tiesiog turi šimtus tūkstančių sekėjų. Ji visada užduodavo sau uždavinį, kuris būdavo apie kitą ir apie tai, kuo ji gali būti naudinga. Tad tas gyvenimo valgymas rankomis ir dideliais kąsniais buvo ir apie tai, kad ji valgydama gyvenimą atiduodavo lygiai taip pat – ne po truputį, ne po smiltelę, po šaukštelį, o visą save.

Bet kokia tema, kuri yra dabar populiari, ji jau kalbėjo 20 metų.

– Susirinko daugybė ją pažinojusiųjų bei gerbusiųjų. Ar patiems draugams nebuvo geras ir nuostabus priminimas, kiek ji palietė žmonių? Ar nustebino, kiek žmonių ji palietė?

– Nenustebino. Mes visada gyvenome su ja ir visada tai matėme. Ją mylėjo ne tik tie žmonės, kurie deklaravo, kad ją myli. Ją mylėjo ir tie, kurie sakė priešingai ir galbūt stokojo jos dėmesio, galbūt šiaip gyvenime buvo nelaimingi. Ji mylėjo kiekvieną žmogų. Ji visada bus gyva, nes per tuos 20 metų, kiek aš ją pažįstu, per tuos 42 metus, kiek ji gyveno, ji tikriausiai atidavė daugiau, nei sudėta šimtą metų švenčiančių dešimt žmonių. Ji – labai dosni, geros širdies.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Šiomis sunkiomis dienomis žiūrėjau filmą apie Fredą Merkurį. Ji buvo tai. Ji nepaisė jokių stereotipų. Ji nedėliojo nei vieno žmogaus, įvykio ar situacijos į jokius rėmus. Ji visuomet žiūrėjo labai individualiai, ji pati laužė visus stereotipus. Ji kalbėdavo tomis temomis, kurios visiems šiuo metu yra aktualios, bet ji jau 20 metų kalbėjo apie tai, kad yra moterų emancipacija, kas yra žmogaus teisės, labdara bei parama. Bet kokia tema, kuri yra dabar populiari, ji jau kalbėjo 20 metų.