Dešimtmetį VDU vadovavęs mokslininkas  sportuoja, saugo brangias relikvijas ir mena garbingų svečių vizitus

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vytautas Kaminskas  kelis kartus per savaitę į rankas ima raketę ir skuba į teniso kortus. Tenisas – vienas didžiausių buvusio ilgamečio universiteto vadovo pomėgių. Dešimt metų prie VDU vairo išbuvusio profesoriaus asmeninėje kolekcijoje – ne tik įvairiuose turnyruose laimėti prizai, bet ir kitos širdžiai mielos relikvijos.

Tapo teniso džentelmenais

Tenisą pradėjęs žaisti prieš kelis dešimtmečius V.Kaminskas su bičiuliais įsteigė Lietuvos profesorių taurę, kurią pats laimėjo penkis kartus. Dalyvavo  pasaulio sporto veteranų turnyre Melburne, Lietuvių pasaulio žaidynėse Floridoje, kasmet rankos miklumą švytuojant teniso  rakete išbando visuose Lietuvos čempionatuose. Savo amžiaus grupėje profesorius nuolat patenka į šešetuką.

Rugpjūtį Nidoje vykusiame teniso turnyre "Nida Jazz", kuriame dalyvavo mokslininkai, politikai ir kultūros žmonės, V.Kaminskas, žaidęs su režisieriumi Jonu Jurašu, buvo pripažinti džentelmeniškiausia pora.

"Tenisas – ideali proga pabėgti nuo kompiuterių, studentų ir kasdienės įtampos. Sportuodamas pasikraunu energijos, kurios niekur kitur negaučiau", – po eilinio sužaisto seto braukė prakaitą Informatikos fakulteto Sistemų analizės katedros vedėjas.
Didžiulė krištolinė raketė – vienas mielų apdovanojimų, pelnytų prestižiniame tarptautiniame turnyre. Daugybė kitokių relikvijų primena metus, praleistus atsakingiausiame poste – sėdint VDU rektoriaus kėdėje. V.Kaminskas neužmiršta įsimintinų susitikimų su karaliais, prezidentais, ambasadoriais.

Laimino Šventasis Tėvas

 Vieną profesoriaus namų sienų puošia nuotrauka, teikianti ypatingų emocijų. Buvusį rektorių savo vasaros rezidencijoje Kasteldongolfe laimina popiežius Jonas Paulius II. "Matyt, taip buvo Aukščiausiojo lemta, kad teko paliesti Šventojo Tėvo rankas ir iš jo lūpų išgirsti palaiminimo žodžius", – prisimena profesorius. Prieš penkerius metus dalyvaujant Romoje vykusiame tarptautiniame renginyje  jį lietuvių delegacija išrinko atstovauti audiencijoje pas Šventąjį Tėvą.

Kaip universitetui parodytos pagarbos ženklą V.Kaminskas vertina Jono Pauliaus II jam skirtą apdovanojimą – šv.Silvestro ordino Kamandoro kryžių. "Šventasis sostas taip išreiškė dėkingumą už pastangas plėtojant katalikų teologijos studijas ir atstatant Kauno senamiestyje Katalikų teologijos fakulteto rūmus", – šiuo apdovanojimu žavisi profesorius.

V.Kaminskui spaudė ranką  ir Vytauto Didžiojo universitete viešėjęs tuometis Europos Sąjungos komisaras  plėtrai Giunteris Verheugenas. Tada Lietuva dar nebuvo ES narė. Su garbiu svečiu tuometis Rektorių konferencijos prezidentas diskutavo, kaip Lietuvos universitetai integruosis į Europos aukštųjų mokyklų erdvę. "Verheugenas linkėjo Lietuvai kuo greičiau tapti Europos Sąjungos nare, o mums, profesūrai,  – išsaugoti universitetų autonomiją ir akademinę laisvę", – prisimena V.Kaminskas.

Portretas – iš prezidentės rankų

Buvęs VDU vadovas garbingoje vietoje saugo ir Latvijos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos dovanotą asmeninį portretą. Jį iš universitete viešėjusios kaimyninės šalies vadovės V.Kaminskas  gavo tada, kai jai įteikė VDU garbės daktarės regalijas. "Prezidentė lankėsi universitete ir čia vykstant  Lietuvos ir Latvijos forumo pirmajam suvažiavimui. Malonu buvo išgirsti padėkos žodžių už mūsų profesūros puoselėjamas lietonikos studijas", – pasakoja buvęs rektorius.

Originalų floristikos darbą – paveikslą iš gėlių profesorius parsivežė iš Japonijos. Lankytis Tekančios saulės šalyje teko kelis kartus, nes su  keturiomis Japonijos aukštosiomis mokyklomis VDU siejo glaudūs  ryšiai. Dalyvaujant Kanzai Gaidai universiteto modernaus miestelio atidaryme vyko daug nuotaikingų atrakcijų.
 Nacionaliniais japonų drabužiais aprengtiems svečiams teko mediniais kūjais išdaužti sakės statinačių dangčius. Samteliu pasisėmę nacionalinio japoniško gėrimo profesoriai pirmiausia jo paragavo patys, paskui skanavo visi iškilmių dalyviai.
 "Čubu universiteto vadovai irgi buvo svetingi. Pasiūlė aplankyti tojotų gamyklą. Tiek daug robotų ir tiek mažai dirbančių žmonių dar nebuvo tekę matyti", – profesoriaus atmintyje dar tebegyvi ir tokie prisiminimai.