Pernai vasarą Nigerijos piratams pagrobus laivo "Saturnas" įgulos narius, Lietuvos pareigūnai tikino iki tol neturėję patirties derybose dėl tėvynainių gyvybių.

Pagrobimai prasidėjo dar XVIII a.

Tačiau Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus surinkti istoriniai faktai atskleidžia, kad už klaipėdiečių jūreivių galvas piratai išpirkos reikalaudavo dar XVIII amžiuje.

Istorikas pastebi, kad tuometiniu laikotarpiu išpirkos už jūrininkus buvo mokamos iš specialiai tam įkurtos kasos.

R.Adomavičiaus žiniomis, Maroko korsarų užgrobtą burlaivį "Charlotte" galima būtų vadinti pirmuoju klaipėdietišku laivu, kuris patyrė piratų ataką.

"Laivas "Charlotte", kurio kapitonas buvo Hahnas, priklausė klaipėdiečiui pirkliui Wilhelmui Simpsonui iš bene turtingiausios Klaipėdos miestiečių giminės.

R.Adomavičius Berlyne Prūsijos kultūros paveldo slaptame valstybiniame archyve aptiko duomenų, kad šis burlaivis 1799 m. į Lisaboną gabeno Klaipėdos lentpjūvėse pagamintus šulus statinėms gaminti.

Įkaitams – vergovė

"1799 m. birželį Prūsijos valdžia Berlyne sužinojo, kad laivą užgrobė Maroko korsarai ir nuplukdė į Larašo uostą (dabar Larache Maroke Atlanto pakrantėje). Įplaukiant į uostą laivas nuskendo, galbūt užplaukė ant uolų. Tačiau įgula buvo išgelbėta ir liko korsarų nelaisvėje", – pasakojo R.Adomavičius.

Šiaurės Afrikos (Marokas, Alžyras) pakrančių valdovai nuo seno pusiau oficialiai užsiiminėjo tokia veikla: jie globojo jūroje laivus plėšiančius piratus, nes gaudavo dalį grobio. Gerokai pelningesnis už laivų krovinio grobimą buvo būtent įgulų ir keleivių grobimas.

"Juos parduodavo kaip vergus arba laukdavo išpirkos, nes Europos valstybės rūpinosi savo piliečių likimu. Kai kurios Viduržemio jūroje intensyviai prekiaujančios valstybės (Danija, Anglija) netgi sudarydavo sutartis su Šiaurės Afrikos kranto valdovais, kad jų laivų korsarai neliestų", – žiniomis dalijosi R.Adomavičius.

Už sutarties pažeidimus europiečių karo laivai kartais apšaudydavo uostus, kuriuose bazavosi plėšikai.

Už kapitoną – dukart daugiau

Kadangi Prūsija neturėjo diplomatinių santykių su Maroku, dėl klaipėdiečių įgulos išlaisvinimo per turkų ir Portugalijos dvarus buvo pavesta veikti valstybės pasiuntiniams Konstantinopolyje ir Lisabonoje. "Portugalijoje buvo išsiaiškinta, kad reikia sumokėti išpirką. Konsulo Kadise nuomone, po 500 piastrų už aštuonis įgulos narius", – tikino R.Adomavičius.

Laivo kapitono gyvybė buvo įvertinta dvigubai – 1000 piastrų.

"Sprendžiant iš dokumentų, tai buvo didelė naujiena klaipėdiečiams. Pradėta aiškintis, kas turėtų mokėti. Prūsijos laivininkystę reglamentuojančiuose įstatymuose tokie atvejai nebuvo numatyti. Laivų savininkas privalėjo padengti susirgusio ar susižeidusio laive jūreivio gydymo išlaidas, tačiau iki tol nebuvo kalbos apie išpirką piratams", – pastebėjo R.Adomavičius.

Išpirkoms – "vergų kasos"

Tuo metu laivas ir krovinys buvo draudžiamas nuo galimos katastrofos.

"Susidomėta kitų uostų ir kraštų patyrimu. Paaiškėjo, kad Hamburge ir Liubeke buvo netgi specialios "vergų kasos" (Sklaven-Casse) iš jūreivių ir laivų savininkų įmokų, kurių pinigais išpirkdavo piratų nelaisvėn patekusius jūreivius. Žinoma, jei mokėjo įnašus", – kalbėjo R.Adomavičius.

Yra žinių, kad Dancigo ir Klaipėdos uostai nesutiko jungtis prie tų kasų. Matyt, nenorėjo išlaidauti, juo labiau kad jų prekybiniai interesai tuo metu dar nesiekė Viduržemio jūros.

"Pasidomėjus Anglijos, Prancūzijos ir Olandijos praktika, paaiškėjo, kad šių valstybių laivų jūreiviai, patekę piratų nelaisvėn, neturėjo teisės reikalauti iš laivo savininko sumokėti išpirką. Atseit, pats žino, kur plaukia", – stebėjosi klaipėdietis.

Likimas – nežinioje

"Apie "Charlotte" įgulos likimą sužinoti nepavyko, tačiau, sprendžiant iš dokumentus rengusių pareigūnų nusistatymo, jūreiviai vis dėlto buvo išpirkti. Dokumentuose minima: "Dabar valstybė iš žmoniškumo, žinoma, juos vienaip ar kitaip išlaisvins"..."Sprendžiant iš jų (jūreivių) materialinės padėties, nė vienas nesugebėtų surinkti 500 piastrų"..."Valstybės pareiga saugoti savo teritoriją; laivas irgi tai (teritorija) yra, nes priklauso jos piliečiui", – citavo R.Adomavičius.

Šią gegužę pagrobto laivo "Argo" kapitono Dmitrijaus Baškirovo likimas vis dar sprendžiamas derybomis su Nigerijos piratais. Prieš dvi savaites pasklidusi žinia, kad už lietuvį ir du rusų jūrininkus esą buvo prašyta 1,5 mln. dolerių išpirka, vėliau buvo paneigta. Laivo "Argo" savininkai "Limarko laivininkystės kompanija" derybų subtilybių neatskleidžia.