Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją įsteigusi Neringos savivaldybės taryba taip sumanė pagerbti iškiliausias asmenybes ar institucijas už Kuršių nerijai ir Mažajai Lietuvai reikšmingą veiklą.

Simbolis – medalis

Iki penkių tūkstančių litų dydžio premija su diplomu ir simboline skulptūrėle bus įteikiama per M.L.Rėzos gimtadienį kasmet sausio 9-ąją jo vardu pavadintame kultūros centre Juodkrantėje.

Anot Neringos savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio, ši premija yra respublikinė, pretendentus jai gali siūlyti ne tik Neringos savivaldybės administracija, savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos, bet ir aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjų organizacijos iki kiekvienų metų gruodžio 15-osios. Galutinį sprendimą priims Neringos savivaldybės taryba, prieš tai gavusi M.L.Rėzos kultūros centro kuratorių pritarimą.

Tas pats asmuo šia premija gali būti apdovanotas ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jos gavimo.

Kol kas dar nėra patvirtintas premijos simbolis, tačiau manoma, kad šiam tikslui labiausiai tiktų nidiškio tautodailininko Eduardo Jonušo proginis medalis, kurį menininkas sukūrė giliu sovietmečiu, kai pirmą kartą Nidoje viešai buvo švenčiamas M.L.Rėzos 200 metų jubiliejus.

Neringa gali didžiuotis

Įsteigti M.L.Rėzos premiją Neringos politikams pasiūlė Juodkrantėje trečius metus veikiančio M.L.Rėzos kultūros centro kuratoriumas (mokslininkų ir kultūros dabuotojų taryba), taip siekdamas įtvirtinti visų laikų ryškiausios Kuršių nerijos asmenybės vardą jo gimtinėje. Garsus Karaliaučiaus universiteto profesorius M.L.Rėza yra gimęs smėlio užpustytame Karvaičių kaime, buvusiame tarp dabartinės Preilos ir Pervalkos.

M.L.Rėzos kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Klaipėdos universiteto docentė dr. Nijolė Strakauskaitė neabejoja, kad naujoji premija yra labai reikšminga ne tik Neringai, bet ir visai Lietuvai. Pasak Kuršių nerijos istorijos tyrėjos, M.L.Rėza buvo daugiabriaunė kultūros asmenybė – mokslininkas, dvasininkas, leidėjas, literatas, tautosakos rinkėjas, todėl jo vardo premija suteikia galimybę pastebėti ir pagerbti įvairiausių sričių kultūros žmonių darbus.

"Neringai didelė garbė turėti tokią premiją", – įsitikinusi mokslininkė, juolab kad kaimynai klaipėdiečiai jau seniai teikia literatūrinę Ievos Simonaitytės premiją, o šilutiškiai kultūros žmones pagerbia "Sidabrinės nendrės" apdovanojimu.

Naujasis sąjūdis

Senojoje Juodkrantės mokykloje veikiančiam M.L.Rėzos centrui įsipareigoja talkinti vis daugiau mokslo ir kultūros institucijų.

Šių metų pirmajame kuratoriumo posėdyje sausio pradžioje M.L.Rėzos kultūros centras pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvių kalbos institutu Vilniuje.

Jo direktorė dr. Jolanta Zabarskaitė M.L.Rėzos centro veiklą prilygino naujajam Rėzos sąjūdžiui: "Jei mūsų institutas rūpinasi lituanistikos studijų atgaivinimu Karaliaučiaus, dabartinio Kaliningrado, universitete, tai M.L.Rėzos centras imasi Mažosios Lietuvos kultūrinio palikimo sklaidos, laužydamas suvokimo stereotipus, plėsdamas mūsų žinojimo ribas. Mažosios Lietuvos, kurioje susiklostė labai savitas kultūrinio ir socialinio paribio kultūros regionas, tyrimuose – dar labai daug baltų dėmių".

Kultūrai ir mokslui

Mokslininkės iš Vilniaus nuomone, neseniai susikūręs M.L.Rėzos centras gali duoti labai daug ne tik Lietuvos kultūrai, bet ir mokslui. Ypač džiugu, kad jo veikla kuratorių dėka pradėta labai aukštu akademiniu lygmeniu.

M.L.Rėzos kultūros centro šių metų planuose – kartu su Thomo Manno kultūros centru surengti tarptautinę mokslinę konferenciją "Identiteto lūžiai XX amžiuje: Rytų Prūsija – Mažoji Lietuva", taip pat dalyvauti Karaliaučiaus (Kaliningrado) renginiuose minint Lietuvos 1000-metį.

M.L.Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė pasidžiaugė, kad labai šiltai neringiškių ir kurorto svečių buvo sutikta nauja, su M.L.Rėzos tautosakos palikimu susieta folkloro šventė "Pūsk, vėjuži", praėjusių metų rugsėjį įvykusi Juodkrantės krantinėje prie marių.

Šiemet ketinama atsigręžti į dar vieną gilią Mažosios Lietuvos kultūros tradiciją – Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčioje surengti evangeliškų giesmių šventę.