Jis savo istoriją kuriant Lietuvos valstybę papasakojo 1980-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Kodėl jie taip elgėsi? Apie ką galvojo? Ko tikėjosi? Deja, šiandien autentiško atsakymo išgirsti nebeįmanoma – savanoriai jau išėję į amžinybę, liko tik negausūs rašytiniai atsiminimai ir knygos, kuriose nagrinėjamos nepriklausomybės kovos. „Istorijos detektyvams“ pasisekė aptikti retus kadrus su šių įvykių liudininku. Archyviniuose kadruose savanoris atskleidžia daugybę detalių apie kariuomenės, o kartu ir valstybės, kūrimąsi.

Nepriklausomybės kovų dalyviui J. Vilučiui buvo vos 16 metų, kuomet nusprendė stoti į Lietuvos savanorių gretas. Tokį ryžtą lėmė bolševikų politika prieš pasiturinčią šeimą bei stoti į kovą savo pavyzdžiu paraginęs giminaitis. Kito kelio nebuvo.

Liudininko pasakojimas vertas kino juostos – iš bermontininkų atkovota Palanga, 1920 m. liepos 14 dieną laikinai atsiimtas Vilnius. Reikia nepamiršti, kad mažos valstybės nepriklausomybei tuo metu grėsė net trys išorės jėgos. Tačiau ir Lietuvos kariuomenė toli gražu nebuvo sudaryta vien iš lietuvių – didelę dalį profesionalių karininkų sudarė cariniai karininkai.

Tokiomis sąlygomis prasidėjo nepriklausomos valstybės kelias. Ką tuo metu galvojo savanoriai ir kas juos labiausiai įkvėpė? Trūko visko – pradedant ginklais, baigiant rūbais, tačiau noras buvo didžiulis: „Kitaip sakant, Lietuvos kariuomenėje karinė dvasia daugiau reiškė nei ginklai“. Vis dėlto, didelio noro dėka net ir prastai aprūpinta kariuomenė sugebėjo apsiginti.

Į laidą taip pat grįžta intelektualaus iššūkio rubrika, į kurią šį kartą pakviestas taip pat kovotojas už laisvę, Lietuvos laisvės lygos narys Vytautas Bogušis. 

„Istorijos detektyvai“ – antradieniais 22.30 val. per LRT televiziją.

Plačiau apie naująjį laidos sezoną – „Labas rytas, Lietuva“ pasakojime.