Chietyje vykusioje „Mocarto savaitėje“ kauniečių muzikantų klausėsi ir bausmę atliekantys mafijozai

Kai tarnybiniai šunys apuostė kiekvieną smuiko dėklą, o fotoaparatai, telefonai ir piniginės pradingo saugojimo kamerose, Kauno simfoninis orkestras nusiteikė pakiliai groti V.A.Mocartą ištikimiems gerbėjams — Italijos miesto Chiečio kaliniams.

Koncertas kalėjime buvo vienas iš daugelio, laukusių kauniečių muzikantų „Settimana Mozartiana“ — „Mocarto savaitėje“, kurią kasmet rengia 60 tūkstančių gyventojų turintis Chietis, senesnis už Romą Italijos miestas, garbinantis muziką ir muzikantus.

Dažniausias kreipinys – „maestro“

Liepos pradžioje Chietis vėl virto klasikine muzika pulsuojančiu tašku, atsiviliojusiu muzikantus iš viso pasaulio. „Maestro“ tomis dienomis nedideliame Italijos mieste, turinčiame impozantišką katedrą ir dvigubai didesnį nei Kauno muzikinį teatrą, buvo populiariausias kreipinys.

„Italai pamišę dėl muzikos. O jau festivalio metu kiekvienas muzikantas jiems tikra šventenybė“, - pasakojo Algimantas Treikauskas, Kauno simfoninio orkestro direktorius.

Nors į Italijoje vykusį Mocarto festivalį važiavo tik dalis Kauno municipalinio orkestro muzikantų, jų koncertai skambėdavo kiekvieną vakarą. „Iš mūsiškių buvo formuojami trio, kvartetai, oktetai, ir grodavo vienu metu keliose vietose“, - prisiminė orkestro direktorius, į „Mocarto savaitę“ vežęs savo orkestrantus antrą kartą.

Kauno simfoninio orkestro muzikantai į Italiją keliavo pavargę ir laimingi - tiesiai iš Rygoje vykusio grandiozinio, su didžiuliu pasisekimu vykusio Lietuvos ambasados organizuoto koncerto. Picų, vyno, juoko ir muzikos šalyje jų laukė žaižaruojančių įspūdžių kokteilis.

Mocartą grojo ir būgnais

Tai buvo tikra muzikos puota. Mocarto melodijos skambėjo uždarose ir lauko scenose, muzikos genijaus kūriniai buvo atliekami ne tik smuikais ar fleitomis, bet ir afrikietiškais būgnais. „EtnoMocartas“, „AfroMocartas“, „Mocartas džiaze“ – tokios programos prasidėdavo po klasikinių koncertų ir trukdavo iki paryčių.

Kauno simfoninio orkestro muzikantai saulėtekį sutikdavo lovose. Apie vidurnaktį baigę koncertuoti, jie turėdavo sėsti į autobusą ir grįžti į viešbutį. Lietuviai buvo apgyvendinti ne pačiame festivalio mieste Chietyje, bet netoli esančiame kurorte Pescaroje.

„Viešbutį gavome gerą, su kondicionieriais, - pasidžiaugė A.Treikauskas. – Tuo metu, kai Lietuvoje merkė lietus, Italijoje buvo 36 laipsniai šilumos.“

Nuo karščio muzikantus iš Kauno gelbėjo ir vėsus jaunas stalo vynas, kurį italai vaišingai pildavo kiekvienam maestro.

Muzika už grotų

Koncertas vyrų kalėjime buvo festivalio organizatorių sumanymas. Dvidešimt Kauno simfoninio orkestro muzikantų ir trys garsūs Italijos fleitininkai – tokios pajėgos vieną „Mocarto savaitės“ rytą pasirodė įstaigoje su grotuotais langais, patalpoje, pasak A.Treikausko, panašioje į kultūros namų salę.

Į šią erdvią gerai įrengtą Chiečio kalėjimo patalpą po kruopštaus patikrinimo, kuriame dalyvavo uniformuoti pareigūnai ir mokyti šunys, nuvedė muzikantus. Salė buvo pilna.

Pirmosiose eilėse, garbingiausiose vietose, sėdėjo ypatingą statusą turintys kaliniai. Italijos kalėjimo elitas kauniečiams pasirodė stulbinamai panašus į filmo „Sopranai. Mafijos kronika“ personažus. Jie su kalėjimo personalu elgėsi familiariai, bičiuliškai sveikinosi, pokštavo, tapšnojo per petį.

Mocartą grojantys kauniečiai patiko ir kalėjimo VIP-ui, ir tolimesnėse eilėse sėdėjusiems žemesnio statuso kaliniams: jie ilgai plojo ir emocingai aptarinėjo pasirodymą.

Viešbutyje – lietuviški naktipiečiai

Iki vakarinių koncertų, kurie prasidėdavo 21 valandą, nuslūgus karščiams, Kauno simfoninio orkestro muzikantai mėgavosi laisvu laiku. Jis Chietyje slinko lėtai, be įtampos ir skubėjimo.

„Nuo vidudienio iki pavakarės Italijoje, kaip ir Ispanijoje, - siesta. Viskas uždaryta, nuleistos žaliuzės, ištuštėja ir gatvės, ir pliažai“, - pasakojo A.Treikauskas.

Šilumos ir atostogų džiaugsmų išsiilgę kauniečiai siestos pogulio nėjo. Jie maudėsi jūroje, deginosi, apžiūrinėjo senovinius Chiečio statinius ir, užgerdami vynu, kirto nacionalinius italų patiekalus. „Visi žino, kad makaronų Italijoje nėra – tik pasta ir spagečiai, - juokėsi A.Treikauskas. – Ir dar jūros gėrybės, jos ten fantastiškos.“ Tačiau grįžę į viešbutį lietuviai vis tiek užkrimsdavo naktipiečių – į Italiją atsivežtų lašinių su vietinėmis daržovėmis.

Didžiausias džiaugsmas kauniečiams muzikantams buvo karuselė, įrengta centrinėje Chiečio aikštėje. „Tokio grožio karuselės dar nemačiau, - prisipažino Kauno simfoninio orkestro direktorius. – Su įstabiomis karietomis, arkliukais... Sukomės kaip vaikai.“