„Galvojam, negalima senti. Ir pensija yra per ankstyva.  Žmogus dar kupinas jėgų, dar jis fiziskai tvirtas, jeigu savęs neeikvoji, gyveni padorų gyvenimą, gali dar daug padaryti. O staiga atsidurt be jokios veiklos? Tai labai greit į kapus nuvaro. Be judesio, be nieko neveikimo negali gyventi”, – kalba žinoma šokėjų pora.

Žmogus sukurtas judėti – patirtimi remiasi 80-metį perkopę gydytojai, visą gyvenimą skyrę šokiui. Abu tikina esantys šiuolaikiški ir gerą nuotaiką jiems palaiko ne tik judėjimas, bet ir bendravimas su jaunesniais.

„Mums su bendraamžiais būna nuobodoka. Pakalbam apie sveikatą, mediciną, o daugiau nėra apie ką. Kai su jaunimu dirbi – ir pats jautiesi tokio pat amžiaus”, – svarsto Jūratė Norvaišienė.

Poros patirtis – 60 metų. Tiek jie yra kartu, tiek metų šoka. Bet kaip ir kiekvienos šeimos gyvenime, būta visko – ir sunkesnių, ir lengvesnių dienų.

„Konfliktais ir durų trankymu negarsėjome. Česlovas negeria. Ir kai tuokėmės, išgėrė taurę vyno, kaip įrodymą, kad mane myli, sakė, matai, aš tave myliu, – pasakoja Jūratė, pripažįstanti, jog abu visada stengėsi vienas kitą palaikyti ir suprasti. – Man atrodo, kad didžiausia klaida, kai moteris nori vyrą padaryti panašų į save. Neperauklėsi jau suaugusio zmogaus. Jei pradėsi jį daryti tokiu, kaip norėtum, bus tik konfliktai.”

Konfliktų jie vengia, nes, anot jų, žmogus ima senti, kai nustoja juoktis. J. Norvaišienė pripažįsta, kad vyras ją kasdien džiugina savo humoru ir smagiais pasakojimais, o kartais net iki ašarų.

„Mes šito neskelbiame, bet jeigu žmogus turi 100 procentų savo visų organų, tai pas mus jau po 50 procentų pakeista. Visi klausia, kaip yra. Kiborgai, sakau. O kodėl jūs nepakeitėte skaudanćių sanarių, kodėl be dantų vaikštai? Viską dabar galima keisti. Kyla man kartais tokia mintis, kad žmogus yra biologinis robotas. Tai mes ir esame robotai”, – juokiasi Č. Norvaiša.

Tačiau buvusiems gydytojams galvoje ne vien linksmumai. Jiedu pabrėžia palaikantys medikų judėjimą ir išgyvenantys dėl neadekvačių Lietuvos gydytojų atlyginimų.

„Išėjau į pensiją pradirbęs 30 metų ir iš pradžių gavau 200 litų pensijos. Na gerai, mums valstybė pridėjo dar truputį, nes buvome žinomesni. Vis dėlto dirbi, dirbi ir negali išgyventi iš pensijos”, – retoriškai klausia Č. Norvaiša. Tuo metu medicinos mokslų daktarės laipsnį turinti J. Norvaišienė atvirai sako – jei ne choreografija, jie, buvę gydytojai, nebūtų sudūrę galo su galu.

Tiesa, galėjo jie išvažiuoti, galėjo daryti savo karjeras kitur, tačiau abu prisimena net neturėję tokių minćių. „Ir Vakarų Vokietijoje tuo metu galėjome likti, ir JAV, galų gale ir Rusija mus kvietė, kai suiro Tarybų Sąjunga, siūlė dėstyti su labai gera alga ir gerom sąlygom. Ir Anglijoje gyvenome pusę metų, treniravomės, bet niekad nekilo minčių pasilikti. Vokietijoje lietuvis gydytojas siūlė net savo ambulatoriją, atvažiuokit, dirbkit ir šokit, visas sąlygas jums sudarysiu. Net  nesusimąstėme”, – pasakoja šokėjai.

Legendiniai šokėjai nesusimąstė, kad kažkada jiems teks dalyvauti tarptautiniame dainų konkurse ir juos, žinomą porą, išvys visa Europa. Tad nacionalinę „Eurovizijos“ atranką laimėjusios I. Zasimauskaitės skambutis buvo visiškas netikėtumas.

„Ievutė paskambino – ir kaip dabar nepadėsi mergaitei?  Sako, reikia pagyvenusio veido iš Kauno, tai ir sutikome vykti”, – šypsosi žinomi šokėjai, patys savęs nelaikantys žvaigždėmis, nors dėmesio iš aplinkinių sulaukia nuolatos. I. Zasimauskaitės pasirodymo vizualizacijoje, kurią pamatys visa Europa, bus matyti šokantys jų siluetai.

„Mus sutinka, sako – jūs žvaigždės, bet mes atsakome – mes legendos. O legenda – tai užgesusi žvaigždė, nors astronomai sako, kad ir užgesusi žvaigždė šviečia dar 100 metų”, – pajuokauti nepraleidžia progos gydytojų ir šokėjų pora.