Jauna mama kovoja už tėvų teisę į lankstų darbo grafiką

Paskatino asmeninė patirtis

Kasmet Didžiojoje Britanijoje apie 54 tūkst. mamų tampa nereikalingomis darbo rinkai tik dėl to, kad susilaukė kūdikio ir nebegali dirbti tiek laiko ir tokiu tempu kaip iki tol. Prieš kelerius metus atlikta apklausa parodė, kad net 9 mln. britų norėtų dirbti pagal lankstų darbo grafiką, trumpesnę darbo dieną ar savaitę, nuotoliniu būdu. Tačiau, nors įstatymai tokią teisę numato, įgyvendinti ją praktiškai sunkiai pavyksta. Mamos ir tėčiai dėl to jaučiasi diskriminuojami.

Į šią visuomeninę veiklą Anna įsitraukė prieš trejus metus, metusi darbą bendrovėje "L'Oreal Group", kurioje kūrė reklaminius tekstus. "Anglijoje motinystės atostogos trunka metus, joms pasibaigus turi vėl dirbti nuo devintos ryto iki šešių vakaro. Tuo metu daugelis vaikų priežiūros įstaigų atsidaro vos pusvalandžiu anksčiau, o užsidaro pusvalandžiu vėliau. Londone, kur transporto spūstys yra kasdienybė, suspėti laiku į jas nuvesti ir iš jų pasiimti vaiką beveik neįmanoma", – tikina ji.

Kelis kartus pavėlavusi pasiimti vyresnėlę Mae A.Whitehouse kreipėsi į įmonės vadovus, prašydama pakeisti darbo grafiką ir leisti ateiti bei išeiti iš biuro 15 min. anksčiau. Jie nesutiko, motyvuodami, kad tai paskatins ir kitus vaikus turinčius darbuotojus tikėtis panašių nuolaidų. Moteris supyko ir darbą metė. Jai atrodė nepriimtina rinktis dažną dirbančių tėvų išeitį – samdyti auklę, o patiems dirbti dar daugiau, kad galėtų už tai sumokėti ir beveik nematyti vaikų bei sutuoktinio.

Tinklaraštis iš nevilties

Laisvai samdoma žurnaliste tapusi Anna iš nevilties ėmė rašyti tinklaraštį tėvams, pasakodama savo patirtis. "Mother Pukka" sulaukė didžiulio susidomėjimo ir kelių šimtų tūkstančių sekėjų. Pasirodė, kad panašūs rūpesčiai slegia daugelio vaikus turinčių porų pečius. Taip kilo idėja inicijuoti kampaniją, kovojančią prieš jų diskriminaciją darbo rinkoje.

Ji prasidėjo masiniais piketais, protestais Londone ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Buvo siekiama įstatymų pakeitimų, kurie padėtų dirbantiems tėvams susitarti dėl lankstaus darbo grafiko. Dėl daugybės apribojimų ir išlygų dabar tai pasiseka nedaugeliui. Vėliau pereita į kitą lygmenį – Anna su vyru Mattu, taip pat žurnalistu, kuris irgi dalyvauja kampanijoje, lankosi valdžios institucijose, susitinka su politikais, siekdami pakeisti teisės aktus tėvų naudai.

"Nesakome, kad tėvai turi dirbti mažiau, kalbame apie neformalų požiūrį, leidžiantį suderinti profesinę veiklą ir vaikų auginimą. Nors daugėja bendrovių, kurios, siekdamos įdarbinti daugiau moterų, įteisina keturių darbo dienų savaitę, pasigendame vyriausybės pastangų inicijuoti rimtesnes permainas. Lanksčios darbo valandos dažniausiai siūlomos nekvalifikuotuose, mažai apmokamuose darbuose", – aiškina A.Whitehouse.

Tėvas – puikus pavyzdys

Annos mama – olandė, tėvas – britas. Ji gimė ir užaugo Olandijoje, kur niekam nekėlė nuostabos tai, kad darbuotojas baigia darbą lygiai penktą valandą, norėdamas pavakarieniauti su šeima, o ne sėdi savo kabinete iki vėlumos. Dėl didėjančios konkurencijos yra nerašyta taisyklė daugelyje kitų šalių. Žurnalistės tėvas pasirinko netipišką sprendimą – atsisakė perspektyvaus samdomo darbo ir pradėjo savo verslą, kad galėtų būti namuose ir pasitikti iš mokyklos sugrįžusius vaikus.

Panašiu keliu pasuko ir dukra. Dirbant laisvai samdoma žurnaliste, rašant knygas, dalyvaujant visuomeninėje veikloje neatsiranda daugiau laiko, tačiau paprasčiau suderinti dukterų ir namų priežiūrą su kasdieniais reikalais. "Žinoma, kaip ir visos mamos, aš dažnai išbėgu iš namų tekina, kad suspėčiau mergaites nuvesti į darželį, mokyklą ir nepavėluočiau į susitikimą, kuriam, ne paslaptis, dažnai nesuspėju pasiruošti. Tačiau įtampos, streso daug mažiau", – tikina A.Whitehouse.

Jos darbo kabinetas šiuo metu – namų virtuvė, kurioje esantis stalas paprastai būna išterliotas pomidorų padažu ir aplaistytas kakava. Prie jo A.Whitehouse rašo knygas, straipsnius laikraščiams ir žurnalams, savo tinklaraščiui – temos sukasi apie motinystę, kasdienybę, iššūkius, su kuriais susiduria. Nemaža jų dalis skirta "Flex Appeal" kampanijai.

Be laisvo laiko

Pasak jos, darbas namuose turi ir trūkumų: "Sunku atsiriboti nuo reikalų vakarais ir savaitgaliais, dalykinio skambučio, laiško, žinutės gali sulaukti bet kada, todėl vis žvilgčioji į telefoną ar kompiuterį. Labai patogu dirbti, kai gali planuoti savo laiką. Įsitikinau, kad darbdavių baimė, jog nuotoliniu būdu dirbantis žmogus atliks mažiau užduočių, nepagrįsta – jis jų padarys daug daugiau."

Vyresniajai Mae greitai sueis šešeri, jaunėlei Eve – dveji, abiem reikia daug tėvų laiko ir dėmesio. Laimė, Mattas, tinklaraštyje vadinamas Tėčiu Pukka, taip pat šiuo metu dirba laisvai samdomu žurnalistu, tad mergaičių priežiūra jie su Anna draugiškai dalijasi. O kartais dirba kartu. Abu parašė ir pernai išleistą didelio pasisekimo sulaukusią knygą apie tėvystę. Šiuo metu rašoma nauja knyga pasirodys 2020-aisiais.

Pirmojoje Anna ir Mattas dalijasi patirtimi, atradimais ir nusivylimais, džiaugsmais ir rūpesčiais. Į viską moko žiūrėti su humoru, pasijuokti, kai norisi verkti, ir ragina sekti jų pavyzdžiu. "Kai augini mažus vaikus, turi išmokti džiaugtis mažomis pergalėmis – ramiai išgertu kavos puodeliu, niekam netrukdant paskaityta knyga, akimirka, kai galėjai pagulėti vonioje", – vertina mažą atokvėpį sutuoktiniai.

Kada palengvės gyvenimas?

Antroje savo knygoje žurnalistų pora ieško atsakymų į egzistencinius klausimus: diskutuoja apie laimę, gyvenimo prasmę, svarsto, kaip išsaugoti gerus tarpusavio santykius auginant mažus vaikus ir darant karjerą. Visa tai reikalauja didelių pastangų – jas autoriai lygina su kopimu į kalną, glėbyje laikant krūvą plytų, o ant nugaros tempiant sunkius nešulius. Kalbama ir apie tai, kad neretai apima neviltis.

"Šiuo gyvenimo laikotarpiu jaučiame spaudimą iš visų pusių – jausmai, šeima, darbas, romantika, seksas, lyčių lygybė, tiek daug dalykų, kuriems turi rasti laiko. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai vis dažniau tik žiūrime vienas į kitą ir galvojame: "Kiek dar tai tęsis? Negi visai mūsų kartai lemta būti "išdurtai"? Negi nėra jokių prošvaisčių? Kur semtis jėgų ir vilties? Ir šįkart atsakymų nusprendėme ieškoti dviese, kaip ir pirmojoje knygoje", – sumanymo esmę atskleidžia Anna.

Ji pastebi, kad gyvenant Londone iššūkių kur kas daugiau nei Amsterdame, kur gyveno prieš atvykdami į Jungtinę Karalystę. Anna  dirbo žurnaliste, o Mattas – laikraščio redaktoriumi. Streso buvo nepalyginamai mažiau. Vien jau dėl to, kad mažesni atstumai, į darbą netekdavo važiuoti valandą. Kitokie buvo ir santykiai darbe. Olandijoje moterims net į galvą neateitų einant į darbo pokalbį nusiimti vestuvinį žiedą, o britėms tai įprasta.

Įsitikinau, kad darbdavių baimė, jog nuotoliniu būdu dirbantis žmogus atliks mažiau užduočių, nepagrįsta – jis jų padarys daug daugiau.

Skirtingos tradicijos

A.Whitehouse gimtojoje šalyje moterys nelaikomos nevykėlėmis, jei augindamos vaikus dirba nepilną darbo dieną, niekas nesistebi, kad susirgus mažyliams pačios juos slaugo. Darbdaviai čia supranta, kad dirbančios mamos gali turėti tokių problemų kaip depresija po gimdymo, sudėtingas žindymas ir pan. Lėtesnis tempas ir per pietus: olandės pietauja kavinėse, britės taupo laiką ir valgo sumuštinius darbo vietoje.

Be to, visi dirbantieji Olandijoje gauna mamadienius ir tėvadienius, todėl gali daugiau laiko pabūti su savo vaikais. Jau nekalbant apie galimybę dirbti nuotoliniu būdu, lanksčias darbo valandas, trumpesnę darbo dieną ar savaitę. "Ir šalies ekonomika dėl to nesugriūva, įmonės nebankrutuoja", – svarsto žurnalistė. Tai įrodymas, kaip naudinga atsižvelgti į darbuotojo interesus: jei jis geriau jaučiasi, laimi visi, ir darbdavys.

Anna yra baigusi teisės studijas, tačiau paauglystės susižavėjimas rašymu nusvėrė svarstykles. Ji dirbo reportere įvairiausiuose laikraščiuose ir žurnaluose, pradedant pramoginiais, baigiant sodininkystės. Kurį laiką netgi rašė reklaminius tekstus apie prabangius batus ir rankines. Kiekvieną darbą moteris vertina kaip naudingą patirtį. "Dabar esu tinklaraštininkė, o kartu rašau probleminius straipsnius, knygas. Kas žino, kas manęs laukia ateityje?" – kalba ji.

Buvo ignoruojama

Teisinės žinios ypač praverčia vykdant kampaniją "Flex Appeal". A.Whitehouse nekyla sunkumų gilinantis į įstatymus, reglamentuojančius dirbančiųjų teises, jai nesudėtinga diskutuoti apie tai su įmonių vadovais, valdžios atstovais. Žinoma, ne kartą teko susidurti su ignoravimu vien dėl to, kad yra moteris ir dar kaip sakoma "iš gatvės", neužimanti jokių svarbių pareigų.

Bendrovių atstovai neatsakydavo į jos laiškus, skambučius, meluodavo ir išsisukinėdavo. Tačiau trejus metus trunkanti aktyvi visuomeninė veikla, akcijų rengimas, dalyvavimas laidose, konferencijose, diskusijose duoda rezultatų, dabar jos vardas yra žinomas, balsas girdimas, į nuomonę įsiklausoma. Atsivėrė daugelis iki tol uždarytų durų. Kadangi žurnalistė atstovauja tūkstančiams vaikus auginančių britų, politikai ir tarptautinių korporacijų vadovai nori nenori turi su ja skaitytis.

Ne mažiau A.Whitehouse didžiuojasi ir savo tinklaraščiu "Mama Pukka", atvirai, be pagražinimų, su humoru pasakojančiu apie tėvystę. Jis tapo socialine mamų ir tėvų platforma. Ši veikla išaugo į savą verslą: žurnalistės sukurtas prekės ženklas "Mama Puka" tapo pagrindiniu šeimos pajamų šaltiniu.

Šiuo metu ji daugiau laiko skiria darbui, kuris užtikrina finansinį stabilumą, o Mattas tvarkosi su mergaitėmis, derindamas jų priežiūrą su rašymu. Kartais veikliai mamai būna skaudu, kai dukrelės naktį šaukiasi tėvelio ir bėga pas jį nusibrozdinusios kelį, tačiau toks pasikeitimas vaidmenimis susiklostė natūraliai.

"Dabar toks gyvenimo etapas, nesakau, kad aš esu beprotiškai dėl to laiminga, ir kad mano vyras tuo labai džiaugiasi. Kai vaikai paūgės, jis galbūt tęs savo karjerą", – dalijasi mintimis Anna.

A.Whitehouse mamų išgyvenimo gidas

Nėštumas. Netikėkite, kai kas nors pasakoja, kad tai buvo džiaugsmingas švytėjimo laikotarpis. Man jis buvo siaubingas – pradedant veidą nusėjusiais spuogais, baigiant nuovargiu, tarsi būčiau nuolatos pagiringa. Nėra jokios taisyklės, nėštumas kiekvienai moteriai būna skirtingas, todėl nesistenkite lyginti jo su kitų.

Gimdymas. Nevarkite jį planuodamos, nes to padaryti neįmanoma. Pavyzdžiui, mano pirmasis gimdymas prasidėjo dieną prieš numatytą cezario pjūvį. Nesijaudinkite dėl netikėtumų, susitelkite į tai, kad svarbiausia pagimdyti saugiai, sveiką ir gyvą kūdikį.

Savijauta pagimdžius. Mažiausiai jaudinkitės, kad jūsų kūnas nepanašus į tų supermamyčių, kurios deda savo nuotraukas į socialinius tinklus, norėdamos pasigirti, kaip puikiai atrodo po gimdymo praėjus vos savaitei. Geriau įsigykite keletą naujų patogių, tačiau dailių suknelių, tinkančių jūsų pasikeitusiai figūrai, kad turėtumėte kuo pakeisti pienu permirkusią pižamą. Tai tikrai padės jaustis geriau.

Jeigu turite du mažus vaikus. Išgyventi turint ikimokyklinuką ir naujagimį padės paprastas patarimas. Svarbiausia, kad abu būtų pamaitinti, švarūs ir vyresnysis visuomet turėtų jį dominantį užsiėmimą. Kur nors einant su abiem labai padės ir speciali platforma, tvirtinama prie kūdikio vežimėlio, ant kurios gali atsistoti vyresnėlis, taigi galėsite vienu metu vežti abu.

Kai mažylis ima verkti ir ožiuotis. Paklauskite, kas atsitiko, išklausykite ir perfrazuokite, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, jei jis pareiškia, kad šiandien nesiaus batų, nepulkite auti jų per prievartą ir nebandykite priklijuoti lipnia juosta. Geriau pasakykite: "Nesąžininga, kad mes būtinai turime avėti batus." Ir papasakokite istoriją, kad jūs vaikystėje irgi nemėgote batų, o kartą išėję į lauką be jų sušlapote kojas ir susirgote. Tada nukreipkite pokalbį, tarkime, priminkite, kad keliaujate į žaidimų aikštelę, kur bus labai linksma, arba į darželį, kur laukia draugai.