Seriale "Nekviesta meilė" Lukos vaidmenį atlikusi Monika Budinaitė-Žadeikienė neseniai stebėjosi drąsiomis erotinėmis savo mamos, pasirašančios Adomos slapyvardžiu, knygų scenomis. Tačiau ką tik pati 24 metų Monika užbaigė knygą apie lesbietės meilę.

Nusibodo tradiciniai trikampiai

"Ne, aš esu gera", – paklausta, ar jos, kaip ir mamos, vaizduotėje bėgioja velniukai, nusijuokė Klaipėdos kolegijos kosmetologijos studentė, lituanistė Monika Budinaitė-Žadeikienė.

M.Budinaitės-Žadeikienės romane "Geismo dukterys" lesbietė įsimyli su ja vaikų namuose augusią draugę, pradeda kontroliuoti jos gyvenimą, vaikinus, o galiausiai – agresyviai ir gudriai, siekdama tradicinių pažiūrų merginos širdies ir kūno, suvilioja ir jos vyrą.

"Nusibodo tradiciniai meilės trikampiai, – tikina šokiruojančias knygas mėgstanti M.Budinaitė-Žadeikienė. – Tačiau mano gyvenime nieko šokiruojančio nebuvo."

Du kartus viliojo moterys

Rašytojai dažnai rašo apie savo išgyvenimus. Taigi – ar Monikai patinka moterys?

"Man patinka vyrai. Tik vyrai!" – juokdamasi užtikrina ji. Prieš kelis mėnesius Monika ištekėjo už darželio laikų meilės ir abu su vyru iš Kauno persikėlė gyventi į Klaipėdą.

"Aš apgavau save ir skaitytoją, – prisipažįsta knygos autorė. – Mintyse rašiau taip, tarsi vyras būtų mylėjęs moterį. Ir tik po to pakeičiau jį į lesbietę."

Tiesa, Monika tikina, kad viena jos pažįstama – lesbietė. "Mačiau, – neslepia, – kaip ši susipažįsta su kita mergina. Ir tai turbūt paskatino parašyti knygą."

Ar Moniką kada nors gyvenime bandė suvilioti lesbietės? M.Budinaitė-Žadeikienė šypsosi ir linksi galva: du kartus, skirtingos moterys.

"Kartą naktiniame klube. O kartą gatvėje sustojo automobilis, tuomet dar buvau moksleivė... – atvirai pasakoja Monika. – Ji kalbino taip, kaip vyrai kabina moteris. Labai sutrikau."

Nėra naivi

Bendraamžis jos vyras Adomas – darželio laikų meilė. M.Budinaitė-Žadeikienė juokiasi, kad susipažinusi su vienu vaikinu prisipažino, kad prieš 15 metų jos meilė darželyje buvo berniukas Adomėlis. Ir kitą dieną ėmė ir sutiko jį, Adomą.

"Tai buvo tas pats Adomėlis, kuris po ketverių draugystės metų tapo mano vyru, – šypsojosi M.Budinaitė. – Savo knygą dedikavau būtent jam."

Sako, kad mintis turi materialą galią. Ar Monika nebijo, kad kokia nors moteris, mylinti tos pačios lyties atstovė, kaip knygos herojė, bandys įsibrauti į jos gyvenimą ir net suvilioti vyrą?

"O, net nepagalvojau! Būtų baisu, – apie tai nesusimąsčiusi Monika apstulbo. – Tačiau aš nesu tokia naivi kaip knygos herojė."