Joga dovanoja harmoniją

Maždaug prieš penkis tūkstančius metų Indijoje atsiradusi joga Lietuvą užkariavo pastarąjį dešimtmetį. Net žymiausios šalies ponios moterų žurnalams giriasi, kad lanko jogos treniruotes, o lietuviškos popscenos žvaigždės skelbiasi, kad kuria jogos centrus. Praktikuoti jogą tapo madinga. Kaip ir domėtis Rytų filosofija.

Nėra panacėja

Galima išskirti 4 pagrindinius jogos tipus: bhakti jogą – dievybių garbinimo kelią, karma jogą – nesavanaudišką tarnavimą kitiems, raja jogą, siūlančią meditacinį metodą, mokančią siekti susilieti su absoliutu „sustabdant“ protą, ir jnana jogą, vedančią intelekto, filosofiniu keliu. Vakaruose geriausiai žinoma hatha joga, kuri paprastai laikoma raja jogos dalimi ir kuria siekiama per fizinius pratimus, teisingą kvėpavimą ir mitybą bei apsivalymą pasirengti raja jogos meditacijai ir savirealizacijai.

Tačiau kažin, ar mūsų šalyje galima aptikti daug būtent šitaip jogą suvokiančių ir praktikuojančių žmonių. Lietuvoje prigijusi joga neišvengiamai įgavo šiek tiek vakarietiško atspalvio.

Tai nėra panacėja, panaikinanti visas žmogaus problemas, jam pačiam nededant jokių pastangų. Joga tik vienas iš daugybės būdų, kuriuos žmogus gali panaudoti savo fiziniam ir dvasiniam tobulėjimui.

Prieinama visiems

Vieni pirmųjų uostamiestyje jogos užsiėmimus klaipėdiečiams pasiūlė „Kitonija Gym“ klubas. Čia jogos treniruotes vedantis Kęstas Buiškys nelaiko savęs jogu ir nesiekia šios žmogaus fizinę ir dvasinę sveikatą gerinančios sistemos įvilti į ezoterikos, mistikos rūbą. Kalbėdamas apie jogą, Kęstas nuolat pabrėžia, kad šioje sistemoje viskas labai paprasta ir prieinama bet kuriam žmogui.

Daugelis Kęstą pažįsta kaip puikų tai či instruktorių, kinų mankštos klaipėdiečius mokiusį jau prieš 20 metų. K. Buiškys turi kinų mankštos instruktoriaus diplomą, kurį gavo Maskvoje. Ten buvo mokoma ir jogos. Taip pat įgijo Kauno kūno kultūros instituto, kur baigė Rytų kovos menų ir gimnastikos kursus, diplomo

Posūkis į jogą jam pačiam atrodo visiškai natūralus. Tiesiog ši sistema tapo populiaresnė už tai či.

K. Buiškio teigimu, nebūtina važiuoti nei į Kiniją, nei į Indiją, kad išmokti daryti tai či ar jogą. Svarbu žinoti principus – kas galima, o kas – ne.

Nepripažįsta prievartos

Anot pašnekovo, jogos ir tai či pratimai savo esme panašūs. Jogos abėcėlę žinojo, todėl pradėti aktyviai praktikuoti nebuvo sunku. Tačiau, prisipažįsta Kęstas, jeigu nebūtų praktikavęs kinų mankštos, būtų kitaip.

Kodėl jogos neveda aerobikos, gimnastikos treneriai? Joga reikalauja komentarų ir žinių. Nors yra statiškesnė už tai či. Svarbu žmogui paaiškinti, kaip kiekviena asana veikia organizmą: kokie ją darant dirba raumenys, kokias ligas gydo, kokiomis ligomis sergant negalima daryti tam tikrų pratimų.

Kęstas mano, kad kai kurios asanos nerekomenduojamos daryti esant aukštam kraujospūdžiui, sergant skydliaukės ligomis, turint stuburo išvaržas. Užsiėmimų metu jogos mokytojas komentuoja ir perspėja – kiekvienas atsirenka, žinodamas savo problemas ir galimybes.

Joga ilgina, tempia raumenis. Jie darosi plastiškesni, aktyvesni. O kitos sporto rūšys, greiti judesiai raumenis trumpina.

Gydo stuburą

Viena šiuolaikinių žmonių bėda – stuburo iškrypimai. Jie gydomi specialiais pratimais. Tai vadinamoji krokodilo joga. Be to, žmonės mokomi manualinės terapijos pratimų. Pats K. Buiškys jau seniai domisi Rytų medicina ir masažais.

Yra yra 12 pagrindinių jogos pratimų. Visa kita - įvairios jų variacijos: asanos, pasilenkiant į priekį, atgal, į šonus ir stuburo susukimas. Jų poveikis šiek tiek skiriasi.

Yra tam tikri pratimai pradedantiesiems – kad pripratinti organizmą prie fizinio krūvio. Tačiau K. Buiškys įsitikinęs, kad net primą kartą darant jogos pratimus neįmanoma pakenkti: organizmas neleis.

„Visada įspėju pradėjusius lankyti treniruotes, kad jogoje nepriimtina prievarta: nei minčių, nei kūno, nei kvėpavimo“, - sako jogos mokytojas.

Padeda nurimti

Kodėl joga tapo tokia populiari? K. Buiškio teigimu, iš dalies dėl mados. Tačiau toji mada turi ir realų pagrindą. Žmonės stengiasi palaikyti fizinę ir dvasinę formą. Jie suinteresuoti būti sveiki. Tiems, kuriems per 40, fizinio judėjimo pasirinkimas nėra labai didelis: neisi juk svorių kilnoti ar šokinėti aerobikos treniruotėse. O joga nevargina ir neprievartauja organizmo. Atvirkščiai, atpalaiduoja.

Atitinkama kūno padėtis veikia organus, sąnarius – asanos sureguliuoja kūną, kuris neturi sirgti. Taisyklingas kvėpavimas sureguliuoja žmogaus emocijas. Minčių harmonija veikia požiūrį į pasaulį. Kinta vertybės.

Daugelis žmonių ateina į jogos treniruotes, nes šiame skubos kupiname pasaulyje išsenka emociškai. Šokdamas gali išsikrauti, tačiau savęs nenuraminsi. Tam reikalinga rami muzika ir atitinkama atmosfera. Teisingas kvėpavimas padeda sureguliuoti emocijas. Jeigu žmogus jaudinasi prieš egzaminą, eidamas pas viršininką ar atsidūręs kitoje stresinėje situacijoje sulėtina kvėpavimą, nerimas sumažėja.

Kelias į save

K. Buiškio užsiėmimuose nėra praktikuojama tik kuri nors viena jogos mokykla. Jogos mokytojas prisipažįsta, kad jam nėra įdomu išmokti ir visą laiką daryti tą patį. Yra trys pagrindinės - Šivanandos, Satianandos, Krišnamačaros jogos mokyklos. Visos jos šiek tiek skiriasi. Klaipėdietis stengiasi žmones supažindinti su visomis.

K. Buiškys mano, kad norint vesti jogą, tam reikia pašvęsti mažiausiai 5 metus. Žinoti, kas kenkia, o kas ne.

“Tie pratimai, kuriuos mes čia darome, yra skirti vidutiniam statistiniam piliečiui, kuris ir išgeria, ir parūko. Tai jam nepakenks. Ar galima gerti ir užsiiminėti joga? Galima. Nereikia dėl jogos kažko atsisakyti. Tiesiog pati joga kažką atmeta. Mačiau žymių tai či ir jogos mokytojų, kurie ir rūkė, ir gėrė. O buvo dešimtuke geriausių pasaulio savo srities specialistų“, - pasakojo Kęstas.

„Tegul žmonės negalvoja, kad joga – tai kažkas labai sudėtinga, kad tai – mistika ar kad joga gali pakenkti. Tai – mitai. Joga – paprasta mankšta, tik atsiradusi prieš kelis tūkstančius metų. Tačiau mano supratimu, joga – tai kelias į save.

Kuo labiau mes nutolstame nuo savęs, tuo daugiau pagundų iš išorės. Kuo daugiau norime, tuo daugiau turime dirbti, kad tas pagundas įgyvendintume. Kuo daugiau einame į save, tuo labiau suvokiame, kad žmogui iš tiesų reikia labai nedaug“, - sakė K.Buiškys.