Daugiau nei 100 mln. knygų su Jameso Pattersono pavarde ant viršelio šiuo metu pasklidusios po visą pasaulį. Tarptautinę šlovę amerikiečių rašytojui pirmiausia pelnė kriminaliniai romanai.

Maždaug 60-ies trilerių autorius 2008 m. pripažintas skaitomiausiu britų bibliotekų autoriumi. Kaip rašo "The Guardian", per metus jo knygas skaitytojai į namus nešėsi 1,5 mln. kartų.

Žurnalo "Forbes" duomenimis, J.Pattersonas 2007–2008 m. uždirbo 50 mln. dolerių ir atsidūrė antroje geriausiai mokamų rašytojų reitingo vietoje. Šiame sąraše jį pranoko tik J.K.Rowling. Beje, startiniai J.Pattersono knygų tiražai siekia sunkiai suvokiamą skaičių – 1,5 mln. egzempliorių.

J.Pattersonas garsėja ne tik detektyvais, bet ir romantiškais, jaudinančiais romanais apie šeimą, meilę, netektį, skausmą ir viltį. Tokia ir lietuviškai išleista jo knyga "Siuzanos dienoraštis Nikolui" ("Tyto alba", 2003 m.). Naujausias lietuviškai išleistas 62-ejų rašytojo romanas "Sekmadieniai pas Tifanį" – jausminga, šilta ir graudi istorija apie vienišą vaikystę, nelengvus bandymus suaugti ir meilę, pasirodančią tada, kai labiausiai jos prireikia.

– Jūs – ne tik didelės sėkmės sulaukęs, bet ir labai produktyvus rašytojas. Kaip jums tai pavyksta?

– Labai daug dirbu. Kiekvieną dieną sėdžiu prie rašomojo stalo. Man nesunku tuo pat metu rašyti kelias knygas. Kartais dar nebaigęs vieno sakinio jau pradedu kitą.

Iš tiesų viskas labai paprasta: vieną dieną dirbu tik prie vieno projekto, o kitą – iš karto prie dviejų ar trijų. Manau, kad tai galima palyginti su ruošos darbais: juk tą pačią dieną galima skalbti, siurbti dulkes ir apmokėti sąskaitas. Jei kam nors taip sektųsi su ruošos darbais, kaip man rašyti, to žmogaus gyvenimas būtų lengviausias pasaulyje!

– Be trilerių, esate parašęs ir meilės romanų, o "Maximum Ride" ciklas sumanytas kaip jaunimo knygų serija su mokslinės fantastikos elementais. Ar yra ir daugiau jus traukiančių žanrų?

– Kadaise rašiau ir mokslines knygas. Galbūt dar galėčiau tai daryti. Tačiau iš tiesų šiuo metu man labai gerai sekasi rašyti tai, ką rašau.

– Koks jūsų rašymo procesas?

– Galiu rašyti tik tai, kas man iš tikrųjų labai patinka. Taigi knygos gimimas man beveik visada yra neskausmingas procesas.

– Ir rašymas niekada neatrodo sunkus darbas?

– Manau, kad kartais rašyti išties yra sunkus darbas. Tačiau galiu jus patikinti, kad kai tik nustosiu jausti smagumą rašyti, tą pačią akimirką mesiu šią veiklą. Man labai patinka pasakoti istorijas.

– Prisipažinkite, ko norėtumėte, jei geroji fėja pažadėtų išpildyti tris jūsų norus?

– Vienas norų būtų skraidyti! Jei mes visi tai galėtume, bent susisiekti būtų daug lengviau! Antras noras – kad galėčiau valgyti tiek ledų, kiek norisi, ir nebijočiau sustorėti! O trečiasis – kad žmonės, ypač vaikai, vėl imtų daugiau skaityti.

– Iš pokalbių ir straipsnių labai mažai sužinome apie J.Pattersoną kaip apie žmogų. Jei būtumėte vienas savo romanų veikėjų, kaip save aprašytumėte?

– Neseniai teko būti "svečiuose" pas "Simpsonus", taigi tapau komiksų herojumi! Visai nebloga pradžia, ar ne? Jei reikėtų pačiam save apibūdinti, sakyčiau: esu išmintingas, sugebantis atjausti ir tam tikra prasme perfekcionistas. Turiu savo nuomonę, tačiau žmones retai vertinu per griežtai. Mane mokė: jeigu jau tiesi žmogui ranką, tai tik tam, kad padėtum, o ne suduotum. Bandau gyventi to laikydamasis.