K. Zvonkuvienė – apie vyrą, „karjerą per lovą“ ir svajonę pabėgti iš kaimo

„Vaikystėje mano noras dainuoti buvo begalinis ir visur, kur kvietė, visur ėjau: mokykla, choras, bažnytinis ansamblis, liaudies kolektyvas... Kur daina – ten aš. Nuo 18 metų įsisukau į „chalturkių“ gyvenimą ir taip įsisukau į dainavimą, kad mane pastebėjo daug kas. Aišku, iš pradžių populiariausia buvau lenkų ir rusų bendruomenėse, nes būtent ten „užviriau“, bet visada norėjau daugiau, – pirmadienį, 22.15 val., laidoje „Mano pramogos VEIDAI“ per DELFI TV teigs K. Zvonkuvienė. – Kai atėjau į šou pasaulį, buvau kažkokia „bjauri lenkė, kuri padarė karjerą per lovą ir per Zvonkų“. Visgi, pirmasis mane šou versle pastebėjęs žmogus buvo Beata iš grupės „Funky“. Vėliau susipažinau su Stano, kurio paprašiau sukurti man dainą. Taip pat buvo ir toks žurnalas „Privatu“, kurio redaktorė Svajūnė man labai padėjo, kai tada buvau niekam nebuvau įdomi, o ji ieškojo kaip mane išpopuliarinti.“

„Galbūt dėl to į spaudą ir išėjo tokia „šleifinė“ nuomonė, kad padariau karjerą per lovą, nes jau tada visur vaikščiojau ir ieškojau su kuo sukūrus lietuviškų dainų. Tada Stano mane pakvietė į „Chorų karus“, ten užėmėm antrą vietą ir nusifotografavau kartu su Deivydu Zvonkum. Kai mes pradėjom draugauti, spauda atrado tą nuotrauką ir sukūrė istoriją, kad „jie jau čia seniau kažką kartu darė“, – prisimena atlikėja.

Neseniai 41-erių metų gimtadienį atšventusi Katažina teigia, kad vaikystėje, augant kaime, žiūrėdavo televizorių ir svajodavo apie gyvenimą mieste. Dabar, paragavus gyvenimo Lietuvos sostinėje, ją ir vėl pradeda traukti gamta, todėl su vyru Deivydu šiemet iš buto Vilniuje persikraustė į namą su gražiu sodu.

„Kai gyvenau kaime, visada norėjau pabėgti į miestą. Turbūt buvau pernelyg pavargusi nuo tų visų karvių ir kiaulių. Per televizorių matydavau sceną ir galvodavau „aš noriu ten!“. Nebenorėjau grėbti šieno, ravėti daržo ir gyventi kažkokioje nuolatinėje įtampoje, kad ateina lietus ir reikia pulti dengti šieną. Kaime pirmoje vietoje yra darbas. Jeigu kažko nori – turi užtarnauti. Todėl visada norėjau pabėgti ir galvojau, kad kai tik pabaigsiu mokyklą – kuo greičiau į Vilnių. Dabar to miesto atsikandau, pagyvenau ir dabar jau traukia prie gamtos, prie prūdų ir prie to paties ravėjimo. Viskas apsisuka ratu“, – pridūrė atlikėja.

Nors K. Zvonkuvienė nuo pat vaikystės tėvams labai daug padėdavo ūkio darbuose, vienas darbas, kurio niekada nemėgo ir nemokėjo, buvo maisto ruoša. Nepaisant to, viskas pasikeitė, kai prieš 4,5 metų Katažina su D. Zvonkumi susilaukė dvynukų Donato ir Kornelijos.

„Kai tik pradėjom draugauti, gaminau ypatingai retai, todėl visada turėjau kaltės jausmą, jog nesu tobula mergina. Jis sakydavo: „Dėl manęs, tai gali išvis negaminti, bet, kai gims vaikai, tada automatiškai pradėsi gaminti“. Taip ir buvo, jau 4,5 metų intensyviai gaminu. Taip pat pamilau maisto ruošimą ir per karantiną – kepu daug pyragų, o mano firminis yra varškės obuolių pyragas“, – atskleidė atlikėja.