Senas medinis namas K.Donelaičio gatvėje, kuriame dabar įsikūrusi viena užeiga, pagaliau sulaukė pagarbos savo tarpukario istorijai – tai įvardyta neseniai ant namo sienos atidengtoje atminimo lentoje.

Nuomojo butą

„Šiame name 1925–1932 m. veikė Vengrijos Karalystės konsulatas, kuriam vadovavo Jonas Dobkevičius (1866–1934), Lietuvos Respublikos finansų ministras, pirmasis Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininkas. 1920–1926 m. čia gyveno pirmasis Lietuvos aviakonstruktorius ir karo lakūnas Jurgis Dobkevičius (1900–1926 m.)“, – toks lakoniškas užrašas atminimo lentoje trumpai pristato tėvo ir sūnaus Dobkevičių iškilias asmenybes mūsų šalies istorijoje.

Anot Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Rūkienės, medinis vieno aukšto namas su medine ažūrine jo cokolinės dalies apdaila buvo pastatytas XIX a. pabaigoje, o tarpukariu priklausė pedagogui Aleksandrui Timinskiui.

Nuo 1920 m. šiame name butą nuomojo Dobkevičių šeima. Šeimos galva Jonas Dobkevičius 1922 m. dirbo finansų, prekybos ir pramonės ministru, vėliau – Prekybos departamento direktoriumi. Name, kuriame butą nuomojo Dobkevičiai, nuo 1925 m. veikė Vengrijos konsulatas – jame generaliniu konsulu dirbo Dobkevičių šeimos galva Jonas.

Abipusė šalių simpatija

Kodėl Vengrijos konsulatui vadovavo lietuvis? po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjus finansinėms problemoms įvairiose šalyse, jos padėdavo viena kitai, steigiant ambasadas.

Anot dabartinio Vengrijos ambasadoriaus Lietuvoje Zoltano Pesze, atstovauti šalių vyriausybėms, tampant garbės konsulais, buvo kviečiamos tų šalių, kuriose buvo atidaromos atstovybės, iškilios asmenybės.

Taip tarpukariu vengrų verslininkas Pesthy Mulleris reprezentavo Budapešte Lietuvą, o Jonas Dobkevičius Kaune – Vengrijos Karalystę. Abi šalys šiandien turi visavertes savo ambasadas Vilniuje ir Budapešte, o Kaune Vengrija turi dar ir savo garbės konsulą.

J.Dobkevičius, kai buvo įsteigti Lietuvos pramonės ir prekybos rūmai, tapo jų pirmininku ir ėjo šias pareigas iki savo staigios mirties 1934 m. vasarą Medemrodėje (anuomet kaimas Kelmės rajone), Vladimiro Zubovo dvare, kur atostogavo.

Nustebino Paryžiaus profesūrą

Lietuvos aviacijos mokyklos pirmosios lakūnų laidos absolventas ir pirmosios eskadrilės vadas 20-metis Jurgis Dobkevičius kovose su lenkais pasižymėjo stulbinama drąsa, pasiekęs ano meto rekordą – 24 koviniai skrydžiai, už tai buvo apdovanotas I laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

Jaunasis lakūnas pasiekė ir pirmą aukščio rekordą – 5600 m, pirmas atliko mirties kilpą Lietuvos padangėje, pirmas sukonstravo lėktuvo modelį ir jį pagamino, pavadinęs DOBI-I (vėliau jis buvo patobulintas ir pavadintas DOBI-II).

Penkias kalbas mokėjęs jaunas konstruktorius mokėsi Paryžiaus aukštojoje aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje, kur sukonstravo savo trečią lėktuvą DOBI-III, kuris savo techniniais sprendimais stebino tos mokyklos profesorius.

Tėvas ir sūnus – drauge

Kai 1926 m. birželio 8-ąją Kaune komisija turėjo visapusiškai įvertinti DOBI-III, ankstų tos dienos rytą J.Dobkevičius nusprendė dar kartą jį išbandyti, nors savo valdingai motinai buvo prižadėjęs to nedaryti (skraidydamas šiuo lėktuvu Jurgis buvo patyręs ne vieną nesėkmę). Nepaklausęs motinos, tą patį ankstų rytą žuvo, kai leisdamasis lėktuvu susidūrė Aleksoto šlaite su ąžuolu. Motina pirmoji atbėgo į sūnaus žūties vietą.

Priminsime, kad pirmoji atminimo lenta prie namo, kuriame gyveno Dobkevičiai, buvo atidengta 1981 m. Tuomet ji buvo skirta vien Jurgiui Dobkevičiui atminti, tačiau tą lentą 1994 m. metalo vagys nuplėšė.

Dabar ji, atstatyta Kultūros paveldo skyriaus iniciatyva, primena ne tik bebaimį jaunąjį lakūną konstruktorių, bet ir jo tėvą Joną Dobkevičių – iškilią Lietuvos tarpukario asmenybę.