Literatūros kritikai išrinko kūrybiškiausių 2011 m. lietuvių autorių grožinės literatūros knygų dvyliktuką. Tačiau kaip nustatyti, kuri knyga kūrybiška, o kuri – ne. Patys rašytojai sako taip pat to nežinantys.

Ką parodo dvyliktukas?

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetį pokalbį apie 2011 m. lietuvių autorių grožinės literatūros knygas. Per jį buvo išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas.

Jį pristatydama LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė doc. dr. Solveiga Daugirdaitė sakė, kad kasmečiu literatūros mokslininkų sudaromu dvyliktuku siekiama parodyti, kas yra gera literatūra.

„Tai yra pastanga pasakyti, kas yra gera literatūra, remiantis kokybiškais literatūros kriterijais ir visiškai atsiribojant tiek nuo knygynų, tiek nuo leidyklų sudaromų perkamiausių knygų ar autorių dešimtukų, kurie anaiptol neliudija knygos kokybės. Tai aiškus įrodymas, kad nebėra – ir todėl trūksta – knygos kaip literatūros vertinimo“, – sakė Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė.

Kasmečiai knygų aptarimai rengiami nuo 2003 m. Šiemet literatūrologai diskutavo intriguojančia ir žaisminga tema „Tikro lietuvio neieškant“, kuri, pasak jų, leido ieškoti ir atrasti svarbiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas. Ryškiausia jų, nekintanti jau kelerius metus, – sėkmingai klestinti knygų gausėjimo tendencija.

Objektyvumo apraiškos

Šios atrankos vertinimo kriterijus – kūrybiškumas. Sakytum, labai abstrakti sąvoka. Ar įmanoma pagal jį objektyviai vertinti? Kad jis labai neapibrėžtas ir tuo klausimu diskutuoja patys dvyliktuką renkantys kritikai, patvirtino ir į jį patekęs rašytojas Andrius Jakučiūnas. Pasak jo, šis kriterijus labai aptakus. Bet kam bet kokioje situacijoje, rašytojo teigimu, galima primesti arba atimti tą kūrybiškumo buvimą ar nebuvimą.

Čia, pasak jo, reikia suprasti ir kritikus, kad vertinti literatūrą yra labai sunku. „Kokie nors absoliučiai objektyvūs kriterijai egzistuoja tik ribinei literatūrai – ypač gerai genialiai arba ypač blogai. Visa kita yra tam tikri susitarimo dalykai, kur kiekvienas žmogus pagal savo patirtį, meninės tiesos suvokimą ir pan. įvertina, ar ta knyga kūrybiška. Čia visada yra susitarimo klausimas ir pretenduoti į kokį nors objektyvumą negalima, išskyrus tuos atvejus, kai genialumas arba blogis tiesiog švyte švyti“, – sakė prozininkas.

Kalbėdamas ta pačia objektyvumo tema poetas Donaldas Kajokas sakė, kad objektyviai įvertinti niekad nieko neįmanoma. „Objektyviai neįmanoma įvertinti, ar šis pasaulis apskritai egzistuoja. Objektyvumas yra labai keistas kriterijus, kone niekinis. Iš daugelio subjektyvumų susikuria tas tariamas objektyvumas“, – savo nuomonę dėstė poetas.

Mėgindamas paaiškinti šį vertinimą, D.Kajokas pasitelkė metaforą apie brangakmenį, kainuojantį milžiniškus pinigus, ir labai gražų akmenuką, kurio vertė – 20 litų. „Žmonės čiumpa akmenuką, nes jis gražus. Bet tikroji jų vertė paaiškėja tik nunešus juvelyrui. Taigi tas daikčiukas, kai įvertina kolegos, kokie nors žmonės ar LLTI, tai yra būtent juvelyrų vertinimas. Skirtumas tik tas, kad brangakmenis ir stikliukas, tiesiogine prasme, kainuoja labai skirtingai. Knygynuose visos knygos – ir brangakmeniai, ir stikliukai – kainuoja beveik vienodai. Kartais stikliukai kainuoja net daugiau“, – metaforomis kalbėjo D.Kajokas.

Tendencijos ir nuomonės

Susirinkę literatūrologai aptarė 2011 m. prozos ir poezijos knygas. Kalbėdami apie prozą jie išskyrė naujas ryškėjančias tendencijas: sustiprėjusi dokumentinė literatūra, dokumentinio pasakojimo veržimasis į grožinės literatūros tekstus (Audronė Girdzijauskaitė „Nutolę balsai“, Zita Čepaitė „Emigrantės dienoraštis“). Diskutuota ir apie vis labiau ryškėjantį, gan pavojingą dievoieškos, religinio kičo naudojimo grožinėje literatūroje pomėgį.

Aptariant praėjusių metų poezijos knygas pastebėta, kad lietuvių poezija lieka labai aukšto lygio, jos lauke (priešingai nei prozos) nesimaino hierarchijos, dominuoja patyrę kūrėjai, ryškiausiai matomi vyresniųjų meistrų vardai – D.Kajokas, Antanas A.Jonynas, Valdemaras Kukulas. Greta jų ryškėja ir jaunieji poezijos kūrėjai, savo kūryba tarsi pateikiantys paraišką, kad poezija nemiršta (Ilzė Butkutė, Marius Burokas, Aidas Jurašius).

Išrinktame dvyliktuke atstovaujama beveik visoms lietuvių rašytojų kartoms ir beveik visiems literatūros žanrams, išskyrus dramaturgiją. Į dvyliktuką pateko penkios poezijos ir septynios prozos knygos. Trečią kartą per visą dvyliktuko rinkimo istoriją tarp kūrybiškiausių knygų atsidūrė net dvi pomirtinės poezijos knygos – poeto Valdemaro Kukulo „Saulėlydis mano giesmė“ ir dailininko Algio Skačkausko „Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje“.

Smalsu, kokias knygas kūrybiškiausiomis rinktų patys autoriai. A.Jakučiūnas, kuriam kūrybiškumas yra „ištikimybė meninei tiesai, kaip ją pats įsivaizduoji, ir gebėjimas tai tinkamai įkūnyti meninėmis priemonėmis“, itin atvirauti nepanoro. „Tame dvyliktuke yra ir labai imponuojančių knygų, už kurias pasisakyčiau visomis keturiomis, o dėl keletos kandidatūrų man kyla stiprių abejonių“, – sakė prozininkas.

O štai D.Kajokas, kaip tikrai vertą gero vardo, išrinko būtent A.Jakučiūno „Lalagę“. „Pabandžiau skaityti A.Jakučiūno “Lalagę„. Ir pasibaisėjau ja, ir pasigėrėjau. Jei būčiau šitoj komisijoj, kaip literatūrai svarbų daikčiuką rinkčiau šią knygą“, – prisipažino poetas.

Kūrybiškiausios 2011 m. knygos ir LLTI premijos laureatas bus paskelbtas vasario 25 d. Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe.

2011 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktukas

1. Ilzė Butkutė, „Karavanų lopšinės“, eilėraščiai, Vilnius: „Tyto alba“, 2011 m.

2. Zita Čepaitė, „Emigrantės dienoraštis“, esė, Vilnius: „Alma littera“, 2011 m.

3. Audronė Girdzijauskaitė, „Nutolę balsai“, portretų metmenys, Vilnius: "Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011 m.

4. Romualdas Granauskas, „Trys vienatvės“, novelių romanas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011 m.

5. Andrius Jakučiūnas, „Lalagė“, apsakymų vainikas, Vilnius: „Tyto alba“, 2011 m.

6. Antanas A.Jonynas, „Kambarys: eilėraščiai“, Vilnius: „Tyto alba“, 2011 m.

7. Donaldas Kajokas, „Kurčiam asiliukui“, eilėraščiai, Vilnius: „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“, 2011 m.

8. Laurynas Katkus, „Sklepas ir kitos esė“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011 m.

9. Valdemaras Kukulas, „Saulėlydis mano giesmė“, eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011 m.

10. Sigitas Parulskis, „Prieš mirtį norisi švelnaus“, trumpų tekstų knyga, Vilnius: „Alma littera,“ 2011 m.

11. Undinė Radzevičiūtė, „Baden Badeno nebus“, istorijos, Vilnius: „Baltos lankos“, 2011 m.

12. Algis Skačkauskas, „Eilėraščiai, rašyti anatomijos pamokoje“, eilėraščiai, Vilnius: „Baltos lankos“, 2011 m.