Neskaitant saunų ir „Nokia“ mobiliųjų telefonų, tai visai gali būti didžiausios sėkmės sulaukusi Suomijos eksporto prekė per visą istoriją: Trolių Mumių pasaulis, apgyvendintas baltais, į begemotukus panašiais padarėliais.

Praėjus šimtui metų nuo jų kūrėjos Tove Jansson (Tuvės Janson) gimimo, keistos istorijos apie Trolius Mumius pavergė milijonus visose amžiaus grupėse ir sulaukė vertimų į dešimtis kalbų, nuo čekų iki kinų, nuo estų iki esperanto.

Pagrindinė Trolių Mumių šeima – Mumis tėtis, Mumė mama, Muminukas – ir būrelis kitų keistų, arti gamtos gyvenančių veikėjų siūlo keistai patrauklią ir kartais baimę keliančią alternatyvią tikrovę, kuri įtraukia žmones nepaisant jų kultūrinių skirtumų.

„Miškas buvo sunkus nuo lietaus, o medžiai stovėjo visiškai nejudėdami, – rašė T.Jansson 1971 metų knygoje „Vėlai lapkritį“ (Sent i November). – Visa buvo nuvytę ir mirę, bet apačioje, tiesiai iš pūvančios žemės su dideliu smarkumu augo slaptas vėlyvo rudens sodas, keista blizgančių išsipūtusių augalų, kurie visai neturėjo nieko bendra su vasara, augmenija“.

50 metų pardavėja Tamami Yamaguchi (Tamami Jamaguči) iš Jokohamos netoli Tokijo, yra tarp daugelio gerbėjų iš viso pasaulio, atvykusių į Suomiją dėl Trolių Mumių.

„Mumiai leidžia pabėgti nuo Japonijos gyvenimo triukšmo ir patekti į animacinių veikėjų, su kuriais gali atsipalaiduoti, pasaulį“, – sakė ji.

T.Yamaguchi kasmet atvyksta į Suomiją, kur yra net Trolių Mumių pramogų parkas. Ir kaip daugelis gerbėjų japonų ji didžiuojasi turėdama daugybę su Mumiais susijusių daiktų – nuo pižamų ir pagalvių užvalkalų iki indų.

Su Mumiais susijusių daiktų industrija dabar vertinama 8 mln. eurų; šių padarėlių atvaizdai puošia kone viską, nuo pašto ženklų iki didžiulių keleivinių lėktuvų.

Pasaulis buvo kitoks, kai 1914 metų rugpjūčio 9 dieną menininkų šeimoje gimė Trolių Mumių kūrėja T.Jansson. Tais laikais Suomiją dar valdė rusų caras.

Anksti subrendusi mergaitė, kuri priklausė Suomijos etninių švedų mažumai ir studijavo meną Stokholme, Helsinkyje ir Paryžiuje, regis, buvo pasmerkta dailininkės karjerai.

Tačiau kilus Antrajam pasauliniam karui, įtraukusiam ir Suomiją, kuri du kartus kariavo su Sovietų Sąjunga, T.Jansson likimas pasikeitė. Šalis neteko 100 tūkst. gyvybių ir didelės teritorijos dalies.

„Iš tikrųjų už Mumių šeimos gimimą galime dėkoti karui, – sakė Helsinkyje įsikūrusio muziejaus „Ateneum“kuratorė Tuula Karjalainen (Tūla Karjalainen). – Tove Jansson sukūrė juos, nes norėjo galvoti apie ką nors kita“.

Rašytoja įkvėpimo sėmėsi iš savo patirties ir žmonių, kuriuos pažinojo. Mumės mamos – kantrios ir išmintingos – prototipas, kaip kalbama, yra pačios T.Jansson motina.

Pirmoji jos knyga apie Trolius Mumius ir Mumių slėnį buvo išleista 1945 metais ir iškart sulaukė sėkmės. T.Jansson tapo suomių rašytoja, kurios darbai daugiausiai verčiami į kitas kalbas: devynios jos knygos apie Trolius Mumius pasirodė daugiau kaip 30-čia kalbų.

Žmonėms istorijos apie Trolius Mumius patinka dėl „filosofinio požiūrio į gyvenimą“, sakė pagrindinio Suomijos literatūrinio žurnalo „Parnasso“ redaktorius Karo Haemaelaeinenas (Karas Hemeleinenas).

„Istorijos apie Trolius Mumius yra daugiasluoksnės“, – sakė jis ir pridūrė, kad jos patinka ir suaugusiesiems, intelektualiu lygmeniu, ir vaikams, emociniu.

„Jos pilnos nuotykių, bet neatitinka visuotinai priimtų pramogų vaikams pasakojimo šablonų“.

Tikrasis megabumas prasidėjo 10-ajame dešimtmetyje, kai Japonijoje buvo išleistas 104 dalių animacinis serialas. Visuomenė – net tie, kurie nebuvo skaitę knygų, – buvo sužavėta.

Prie to kažkiek prisidėjo ir tai, kad Troliai Mumiai tarptautinėje versijoje neteko dalies originalo puslapiuose juntamo – ypač dėl tamsių, niūrių iliustracijų – nykaus keistumo.

„Japoniškoji versija yra linksmesnė už originalą – ne tokia tamsi“, – sakė gerbėja iš Jokohamos T.Yamaguchi.

Į metinės jos kelionės programą įtrauktas apsilankymas pramogų parke „Mumių pasaulis“ Pietų Suomijoje, kur kasmet apsilanko šimtai tūkstančių lankytojų. Tačiau netrukus jai nereikės vykti taip toli – kitais metais panašūs parkai turi būti atidaryti ir Japonijoje.

Nors ir itin pelninga, šiandienos Mumių industrija yra kažkiek nutolusi nuo pradinės Trolių Mumių pasaulio, kokį jį sumanė T.Jansson, dvasios.

„Tove Jansson rašė istorijas sau ir suaugusiesiems, bet Mumių pasaulis yra skirtas vaikams, tai – didžiausias skirtumas“, – sakė parko Suomijoje direktorius Tomi Lohikoski (Tomis Lohikoskis).

Nedaugelis užsieniečių žino, kad T.Jansson, kuri mirė 2001 metais, taip pat buvo ir dailininkė. Tai ji laikė savo pagrindiniu pašaukimu ir laikė save menininke, kuriai pasitaikė parašyti knygas apie Trolius Mumius.
Ji taip pat ambivalentiškai vertino savo pasaulinę sėkmę.

„Ji labai kritiškai vertino šių veikėjų komercializavimą, – sakė T.Karjalainen. – Bet buvo laiminga, kad galėjo teikti džiaugsmo vaikams“.