Spaudimas dėl aprangos kodo

Su šia problema aktyvistė susidūrė asmeniškai, įsidarbinusi laidotuvių bendrovėje, kur buvo privaloma visą dieną avėti batelius su aukštu kulniuku. Jos nuomone, tai yra viena iš moterų diskriminacijos formų.

Kampaniją "KuToo" (išvertus iš japonų kalbos – kojų skausmas) Y.Ishikava pradėjo socialiniuose tinkluose ir sulaukė daugybės gimtosios šalies moterų palaikymo. Tūkstančiai "Twitter" naudotojų siuntė jai nuotraukas, kuriose įamžintos jų sužalotos dėvint aukštakulnius darbo metu pėdos – su nuospaudomis, kruvinomis žaizdomis, nutrynimais. Japonės protestuoja prieš šią konservatyvią ir žeminančią tradiciją, kuri laikoma gero elgesio taisykle daugelyje šalies įmonių, organizacijų, verslo įstaigų.

Sulaukta ir reakcijos iš valdžios institucijų, tačiau ne tokios, kokios tikėtasi. Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministras Takumi Nemoto, atsakydamas į peticiją, pareiškė, kad "toks reikalavimas neperžengia būtinumo ir darbo tvarkos ribos". Tiesa, vyriausybės atstovas pažymėjo, kad vadovams versti dėvėti aukštakulnius darbuotojas, kurios turi sveikatos problemų, nederėtų, nes tai jau būtų pažeidimas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Japonijoje ši dalykinės aprangos detalė yra įprasta ir priimta daug metų.

Tačiau neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. japonių yra patyrusios spaudimą darbo vietoje dėl būtinos aprangos kodo detalės – ne žemesnių nei 5–7 cm batų kulnų. Tai lemia lyčių stereotipai ir tai nėra vienintelis su išvaizda susijęs reikalavimas, esama specialių reikalavimų ne tik drabužiams, bet ir makiažui, šukuosenai.

Iki kraujo nutrintos kojos

Besipiktinančios moterys sulaukė vyrų komentarų, esą šiaip tai jos mielai puošiasi aukštakulniais, o dabar kažkodėl sugalvojo tuo skųstis.

"Tai skirtingi dalykai. Tokius batelius dėvėti laisvalaikiu, tam tikromis progomis yra viena, o stypčioti kasdien po aštuonias valandas – visai kas kita", – teigia Y.Ishikava. Kol nepradėjo dirbti laidojimo paslaugas teikiančioje bendrovėje, ji neturėjo supratimo, kaip tai alina, blogina savijautą. Beje, aktyvistei teko atsisakyti šio darbo prasidėjus įvairiems užgauliojimams, susijusiems su kampanija. "Bet tai tikrai manęs neprivers užsičiaupti", – pareiškė ji nedvejodama.

Kaip atrodo mano kojos, yra tik mano pačios reikalas. Tai negali būti socialinių normų objektas.

Žurnalistams aktorė, buvęs modelis pasakojo, kad dirbdama laidotuvių namuose turėdavo ilgą laiką stovėti stebėdama, kad atsisveikinimo su mirusiaisiais ceremonijos vyktų sklandžiai, o jos sekdavo viena po kitos, su trumputėmis pertraukėlėmis. Ne kartą vakare nusiavus aukštakulnius jos kojos būdavo kruvinos. Tuo tarpu Yumi kolegos vyrai puikiai jautėsi su patogiais, lengvais lygiapadžiais batais. "Nemanau, kad mirusiems svarbu, kaip aš apsiavusi", – ironizavo aktyvistė.

Ilgą laiką ji galvojo, kad tai jos pačios problema. Svarstė, kad galbūt įtakos turi kojų anatomija ar kokia liga. Pirkdavo vis naujus batus, ieškojo patogesnių modelių, platesnių, didesnio dydžio batelių, tačiau niekas nepadėjo. Tik tada, kai, praradusi viltį, apie tai papasakojo socialiniuose tinkluose ir sulaukė daugybės moterų užuojautos bei pasidalijimo panašia patirtimi, suprato, kad dėl to kenčia toli gražu ne ji viena. Tai paskatino  nebetylėti ir imtis veiksmų.

Sulaukė šmeižto ir patyčių

Yumi pripažįsta, kad įtakos turėjo ir feminizmo studijos, kuriomis susidomėjo prieš kelerius metus. "Mūsų visuomenėje kiekvieną kartą, kai moterys ima kelti kokią nors problemą, niekas nenori jų klausyti. Abejojama faktais, siekiama užginčyti jų nuomonę. Šiuo atveju būta panašaus scenarijaus – daugelis žmonių aiškino, kad aukštakulniai darbe nekelia jokių problemų ir neturi nieko bendro su lyčių lygybe. O juk kaip tik tai, kad mums nurodoma, kuo turime avėti, patvirtiną šį faktą", – sako ji.

Keista, bet panašu, kad vyrai išties nesupranta, jog tokie bateliai sukelia skausmą ir žaloja pėdas, dėl to kenčia ir nugara, vargina jos skausmai, stebisi aktyvistė. Po darbo visos aukštakulnių nuvargintos moterys ne šiaip sau skuba kuo greičiau persiauti sportinius batelius arba patogią laisvalaikio avalynę, bet ir tada negali bėgti, ir vaikščioti būna sunku. Ji nepavargdama apie tai kalba, vildamasi, kad bus išgirsta: "Siekiu, kad visi pamatytų, kas vyksta, ir suvoktų, kodėl aš esu tokia pikta."

Deja, kol kas ji sulaukia ne supratimo, o patyčių. Praeityje Y.Ishikava dirbo modeliu, demonstravo maudymosi kostiumėlius, ir šis faktas tapo tarsi skeletu, ištrauktu iš spintos, kuriuo oponentai siekia ją sustabdyti. Esą ji neturi moralinės teisės kalbėti apie moterų diskriminaciją, nes kažkada fotografavosi per daug apsinuoginusi. Kai kurie bulvariniai leidiniai kaltina, kad Yumi tokiu būdu siekia išgarsėti ir net praturtėti, apsimesdama, neva renka lėšas judėjimui "KuToo". Tai skaudina, tačiau kartu uždega nepasiduoti.

Ne vien japonių problema

Prasidėjus kampanijai, buvusi aktorė ir modelis kasdien avi vien tik savo mėgstamus sportinius laisvalaikio batelius, derina juos prie ilgų romantiškų sijonų, suknelių, taip pabrėždama, kad moteris gali atrodyti stilinga ir madinga ne tik su aukštakulniais. Jos veiksmų plano dalis – siekti, kad avalynės dizaineriai kurtų daugiau elegantiškų, prie formalaus dalykinio garderobo derančių plokščiapadžių batelių, galinčių tapti alternatyva aukštakulniams. Dėl to aktyvistė dalyvauja mados renginiuose, diskusijose.

Y.Ishikava tiki, kad Japonijos visuomenė pamažu taps laisvesnė, atsikratys lyčių ir kitų kultūrinių stereotipų, kurių vis dar nemažai. Ji ne kartą sulaukė pasiūlymų pasukti į politiką, tačiau yra įsitikinusi, kad nebūtina priklausyti kokiai nors partijai norint apginti savo teises: "Kiekvienas pilietis demokratinėje valstybėje turi turėti galimybę išreikšti savo poziciją ir tokioje valstybėje aš noriu gyventi. Turime pradėti nuo mažų dalykų, o po to galėsime pereiti prie didesnių."

Vilties suteikia kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, 2016 m. Jungtinėje Karalystėje peticiją prieš privalomą oficialaus įvaizdžio detalę – batelius aukštais kulnais pasirašė net 150 tūkst. žmonių. O viskas prasidėjo nuo vienos moters iniciatyvos – biuro administratore dirbanti Nicola Thorp sukilo prieš šį absurdišką reikalavimą po to, kai buvo išsiųsta į namus persiauti, nes išdrįso į darbą ateiti su patogiais žemakulniais. Įstatymai pakeisti nebuvo, bet daugelis darbdavių sušvelnino šią nuostatą.

Iki tol dėvėti aukštakulnius darbe buvo reikalaujama net tuomet, kai darbo dalis buvo laipiojimas kopėčiomis, sunkių padėklų nešiojimas laiptais ir pan. Prieš dvejus metus Kanados Britų Kolumbijos provincijoje bendrovėms buvo uždrausta versti darbuotojas avėti batus aukštais kulnais. "Norvegian Air" kompanija pernai sulaukė didelės kritikos bangos už tai, kad stiuardesėms leisdavo dėvėti plokščiapadžius batus tik atnešus gydytojo pažymą. Šis reikalavimas buvo panaikintas.

Esu toks žmogus, kuris negali tylėti, kai susiduria su neteisybe, aš turiu į tai reaguoti, kitaip nerasiu sau vietos pasaulyje.

Pasaulis atkreipė dėmesį

Šiais metais 32-ejų Y.Ishikava tapo viena iš dviejų japonių, kurios pateko į BBC kasmet sudaromą 100 labiausiai įkvepiančių ir įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą. "Tai svarbus įvertinimas, tikiuosi, kad būsiu įvertinta ir gimtojoje šalyje", – komentuoja aktyvi feminizmo judėjimo atstovė.

Ši veikla užima vis didesnę jos laiko dalį, dažnai tenka dalyvauti konferencijose, diskusijose, susitikimuose, televizijos ir radijo laidose, skaityti pranešimus ne tik Japonijoje, bet ir kitose šalyse.

"Beveik 80 proc. Japonijos moterų, kurios yra priverstos darbe kasdien avėti batelius aukštais kulnais, skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais – tai chroniški šlaunų ir klubų skausmai, sąnarių pakitimai, uždegimai, jau nekalbant apie pėdos deformacijas. Tai atskleidė birželio mėnesį atliktas tyrimas. Deja, ne visos moterys supranta, kad tapo iškreiptų grožio standartų, diskriminacijos įkaitėmis. Todėl ir sakau, kad kova dar nebaigta, ji tik prasidėjo", – pasiduoti neketina Yumi.

Įsitraukus į naują veiklą, modelio ir aktorės karjera tapo praeitimi. Gimusi ir užaugusi Tajimi, Gifu prefektūroje esančiame provincijos mieste, sulaukusi pilnametystės simpatiška mergina tapo modeliu, jos fotosesijos buvo spausdinamos populiariuose žurnaluose. Pastaruosius penkerius metus ji buvo pasinėrusi į aktorystę – sukūrė vaidmenis trijuose specifinio mokslinės fantastikos japonų kino žanro, kuriamo pagal manga komiksus filmuose, romantinėje komedijoje ir dramose.

Y.Ishikava tam nebeturi laiko. Ji pasiryžusi ne tik siekti, kad būtų įteisinta moterų pasirinkimo laisvė, kaip jos turi atrodyti darbe, bet ir eiti dar toliau. Japonijoje vis dar gajus požiūris, kad moterys, dirbančios biuruose, įstaigose, yra jų puošmena, labiau vertinamos ne dėl dalykinių savybių, gebėjimų, bet dėl grožio, gerų manierų ir malonaus elgesio.

Yumi Ishikava apie...

... feminizmą. Modernioje Japonijoje dažnai pasigendu platesnio požiūrio į lyčių lygybę. Daugelis žmonių nesuvokia, kad kiekviena smulkmena yra svarbi ir dažnai viskas kaip tik nuo to prasideda.

... aktyvumą. Esu toks žmogus, kuris negali tylėti, kai susiduria su neteisybe, aš turiu į tai reaguoti, kitaip nerasiu sau vietos pasaulyje. Ypač jeigu jaučiu, kad galiu kažką pakeisti, išjudinti. Tai tampa iššūkiu, kurį noriu įveikti.

... kantrybę. Mano gimtojoje šalyje tai vadinama gaman. Tai reiškia, kad turi susitaikyti su sunkumais, nepatogumais, nes vis tiek nieko nepakeisi. Reikia tiesiog iškentėti ir nekelti bangų. Man tai nepriimtina, tai ne kantrybė, o nuolankumas.

... iniciatyvą. Jos gali imtis kiekvienas žmogus, nieko nelaukdamas. Tarkime, atvirai pasikalbėti su kolegomis, vadovais apie savo lūkesčius, problemas, sveikesnę aplinką, pradėti dialogą. Tai gali būti pirmasis žingsnis link pokyčių.

... etiketą. Kaip atrodo mano kojos, yra tik mano pačios reikalas. Tai negali būti socialinių normų objektas. Jokio ryšio tarp aukštakulnių ir darbo kokybės nėra. Jei vyrai gali dirbti avėdami plokščiapadžiais, ir moterys gali.

... seksizmą. Japonijos moterys su tuo susiduria nuolatos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais kilo skandalas, kai Tokijo medicinos universitete buvo klastojami moterų stojamųjų egzaminų rezultatai vyrų naudai, siekiant jų priimti studijuoti daugiau.