Dažnas nustebtų ir atsakytų: „Aišku, kad dovana.“ Tačiau estetams svarbiau pakuotė. Supakuoti dovaną – menas, kuriam reikia fantazijos, meilės ir laiko.

Suteikia daug džiaugsmo

Su dideliu užsidegimu dovanas artimiesiems ir draugams pakuoja vilnietė dizainerė Jurgita Januškevičiūtė-Žiugždienė. Kurti drabužius yra jos darbas, o pakuoti dovanas – hobis. „Tavo dovana supakuota taip gražiai, kad iki šiol turiu tą pakuotę“, – tokį komplimentą Jurgita išgirsta net ir po kelerių metų.

Dizainerė nemėgsta dovanoms skirtų kiniškų maišelių, kurių apstu parduotuvėse, todėl pakuotę kuria pati. Jei tuos maišelius ir pirktų, tai paprastus, rudos spalvos ir juos pati dekoruotų. Tačiau iki šiol apsieina be jų.

„Dovanos pakuotė man labai svarbi, netgi svarbesnė už pačią dovaną. Pakuotė – tai pirmas įspūdis, kuris žmogui suteikia džiaugsmo. Savo draugus, pažįstamus stebiu, analizuoju visą laiką. Detalių, kurios per metus krinta į akis, nepamirštu, netgi užsirašau. Kai ateina laikas jiems ką nors dovanoti, bandau tai prisiminti, žvilgteliu į užrašų knygutę. Ir visada stengiuosi, kad tai, ką pastebėjau, būtų akcentuota dovanos pakuotėje“, – dėstė J.Januškevičiūtė-Žiugždienė.

Priderina prie charakterio

Ir kokius stebuklus Jurgita įkūnija dovanos pakuotėje?

Dizainerė – Provanso mėgėja. Dovanas ji pakuoja arba į senovinį, arba į rudos spalvos, netgi į pašto siuntų popierių. Prie jo komponuoja įvairių juostelių, špagato, visada priklijuoja kriauklių, džiovintų rožių, tiulio skiaučių.

„Ten tiek visko būna, kad net sunku apsakyti, – sakė Jurgita. – Stengiuosi, kad būtų graži kompozicija ir džiugintų akį.“

Draugei, kuri mėgsta gulėti paplūdimyje ir kaitintis saulėje, ant dovanos pakuotės būtinai užklijuoja kriauklių. Kita dizainerės draugė tiesiog kliedi Japonija. Pakuodama jai dovaną, Jurgita tai subtiliai pabrėžia raudonu arba juodu popieriumi su maža aukso detale. Prie popieriaus galima pritvirtinti ir valgymo lazdeles. Meniškai dovanas galima supakuoti net ir į laikraštį, žurnalą.

„Į viską dovanas galima pakuoti. Reikia tik fantazijos, meilės ir laiko“, – sakė J.Januškevičiūtė-Žiugždienė.

Kalėdoms pasirenka temą

Ne už kalnų – Kalėdos. Ar pakuodama kalėdines dovanas dizainerė paiso ir žmogaus charakterio?

„Ne. Visas kalėdines dovanas pakuoju vienodai. Man gražu, kai yra daug vienodai supakuotų dovanų. Ypač gražu, kai jos sudėtos namuose po eglute“, – sakė moteris, vienodai pakuojanti kalėdines dovanas ir artimiesiems, ir draugams.

Kalėdinių dovanų pakuotėms J.Januškevičiūtė-Žiugždienė kiekvienais metais pasirenka kokią nors temą, spalvą. Tada prisiperka daug pagrindinio popieriaus, detalių ir pradeda darbą.

Šiemet kalėdines dovanas ji pakuos į rožinės spalvos popierių su mažomis rožytėmis. Tokie sienų apmušalai buvo populiarūs Prancūzijoje karaliaus Liudviko XIV laikais. Londone, Škotijoje ir dabar esama namų, butų, kurių apmušalai su smulkiomis gėlytėmis.

„Ant pakuotės viršaus bus kelios auksinio ir sidabrinio popieriaus juostelės, kitokių dalykų. To rožinio popieriaus iš tikrųjų matysis labai nedaug“, – juokėsi dizainerė.

Dovanas pakuoja naktį

Dovanų pakavimo meno J.Januškevičiūtė-Žiugždienė mokosi iš japonų.

„Studijavau, kaip jie pakuoja. Jie dovaną pakuoja į kelis popieriaus sluoksnius, kad džiaugsmas tęstųsi kuo ilgiau, kad kuo ilgiau užtruktų, kol žmogus dovaną išpakuos. Iš pradžių pakuoja į minkštą šiek tiek permatomą popierių. Vietoj jo gali būti net graži servetėlė. Tada dovaną apvynioja patvariu popieriumi, o paskui ją dekoruoja“, – pasakojo dizainerė.

Kaip ji suspėja tokią galybę dovanų supakuoti, juk prieš šventes katastrofiškai trūksta laiko?

„Visas dovanas pakuoju naktį, todėl tenka mažiau miegoti, – vėl geros nuotaikos neslėpė pašnekovė. – Tai tęsiasi nuo dukros Dorotėjos vaikystės. Ji labai ilgai tikėjo Kalėdų Seneliu, nykštukais ir fėjomis. Aš laukdavau, kol ji užmigs, ir iki 3 val. nakties pakuodavau dovanas, kad, neduok Dieve, nepamatytų ir nesužinotų, kur tas Kalėdų Senelis gyvena ir kas tas dovanas pakuoja.“