"Esame maksimalistai, todėl viršyti lūkesčius mums labai sunku", – praėjus kelioms dienoms po šampaninio choro koncerto Kaune kalbėjo jo vedlys Raigardas Tautkus, galvoje jau brandinantis naujas idėjas, padėsiančias atlikėjams siekti aukštumų ir pasibaigus projektui.

Choras – didelė šeima

Antradienio vakarą, likus pusvalandžiui iki plačiai išreklamuoto koncerto, Kauno valstybinio muzikinio teatro užkulisiai priminė pažadintą skruzdėlyną. Persirengimo kambaryje šampaninio Kauno choro merginos blizgiu tepė lūpas, kitapus durų įsitaisę vaikinai kartojo dainų ištraukas. Instrumentus derino Kauno simfoninio orkestro muzikantai.

"Kur vandens buteliukas?" – bėgdamas koridoriumi šūkavo choro vedlys R.Tautkus. Įkandin jam su šūsnimi popieriaus lapų skubėjo vadybininkė Žaneta Daubarytė.

Vos už kelių metrų svarbiausius vakaro akcentus dėliojo vedėjai Justinas Jankevičius ir Simona Čėsnaitė. Įspraudę į kampą, žurnalistai kamantinėjo chormeisterę Danguolę Beinarytę. "Mūsų choras – didelė šeima. Sakykite, kurioje šeimoje nebūna dūmų? Pasibarame ir toliau dirbame", – paklausta, kaip sekasi tramdyti kelias dešimtis jaunų atlikėjų nusijuokė moteris.

Vienas jos auklėtinių – choristas iš JAV Willas Gordonas, likus keliolikai minučių iki išėjimo į sceną tauškė mobiliuoju telefonu.

"Kaip atsidūriau projekte? Išgirdau apie atranką, bet dvejojau. Apsispręsti padėjo mano mergina", – sklandžia lietuvių kalba mintis dėliojo simpatiškas tamsiaplaukis. Į Kauną jis atvyko maždaug prieš ketverius metus. Dabar W.Gordonas mieste, kurį vadina pačiu mylimiausiu, studijuoja Vytauto Didžiojo universitete antropologiją ir žaidžia vienoje beisbolo komandoje.

"Už mūsų chorą serga visi mano pažįstami – komandos nariai ir bendramoksliai. Esu laimingas", – palaikymu džiaugėsi vaikinas.

Gėlės dukrai solistei

Ne mažesnė palaikymo komanda būriavosi ir kitose Muzikinio teatro erdvėse. Žingsniuodami drabužinės link solidaus amžiaus sutuoktiniai neabejojo kauniečių sėkme ir pirmąja vieta televizijos projekte. Dvi į koncertą atskubėjusios draugės dėstė priežastis, kodėl, jų manymu, pastaruoju metu, kauniečius aplenkė Suvalkijos atstovai.

"Nenoriu taip sakyti, bet kauniečiai susirgo didybės manija. Tačiau klausyti jų – vienas malonumas", – kalbėjo Kauno technologijos universiteto trečiakursė Kristina.

Įsiliejusi į būrį gerbėjų, kumščius už chorą spaudė ir kaunietė Valdonė. "Jaudinuosi. Mano dukrai šiandien patikėta dainuoti solo", – rankoje gniauždama puokštę gėlių prasitarė simpatiška moteris. Jau netrukus margaspalviai žiedai glaudėsi prie devyniolikametės Giedrės krūtinės, kurios balsas, pasak klausytojų, sudrebino teatro ložes.

"Visiems linkiu sėkmės. Tikiu, kad jaunuosius atlikėjus po projekto ji lydės ir kaip choristus, ir kaip solistus", – vylėsi Valdonė.

Premiją skirtų liūtui

Neprarasti kovinės dvasios kauniečiams padeda ne tik artimųjų ir žiūrovų palaikymas.

"Sėkmės atveju laimėsime solidžią pinigų sumą, kurią paaukosime Kaune įsikūrusiam Lietuvos zoologijos sodui. Tai įkvepia", – kalbėjo choro kapitonas R.Tautkus. Šios lėšos, pasak muzikanto, padės išsaugoti čia gimusį liūtuką. Priešingu atveju mažylį teks parduoti kitam zoologijos sodui.

"Jau žinau, kaip galėsite pavadinti plėšrūną. Raigardas", – juokavo J.Jankevičius.

Sulig projekto pabaiga choras nežada atsisveikinti. Kauniečių koncertai jau suplanuoti didžiųjų miestų scenose. Atlikėjų iš Lietuvos laukia Portugalijos ir Lenkijos publika.

"Tai ne viskas. Planuojame kurti naują žanrą. Kokį? Kažkas tarp populiariosios klasikos, pjesių ir miuziklų", – intrigavo muzikantas. Paklaustas, ar ateityje nesikeis šampaninio Kauno choro sudėtis, R.Tautkus tikino, kad jį gali papildyti keli nauji nariai.

"Šiuo metu chore yra dirbančių ir studijuojančių žmonių. Kai kurie jau atsisakė ankstesnės veiklos, nes savo ateitį sieja su Kauno choru", – tikino muzikantas.

Apie tai, koks bus choro statusas, jo vadovai dar negalvojo. Choro pavadinimas taip pat lieka neatsakytas klausimas. "Galbūt Raigardo ar Raigardo Tautkaus Kauno choras. Kol kas žmonės vadina mus kaip nori. Svarbiausia, kad žino", – džiaugėsi atlikėjas.

Lydinčia sėkme džiaugėsi ir Ž.Daubarytė. "Smagu, kad mus palaiko tiek žmonių. Tiesa, per pastarąsias dvi laidas sulaukiame mažiau balsų, – vadybininkė vylėsi, kad per likusius filmavimus Kaunas susigrąžins prarastą balsų skaičių. – Įtemptai rengiamės pusfinaliui ir finalui. Pateiksime ne vieną staigmeną."

Tikėjosi surinkti daugiau

Anot Ž.Daubarytės, per antradienį vykusį labdaringą koncertą buvo surinkta apie 15 tūkst. litų.

"Pusę, iš beveik 500 vietų, skyrėme teatro personalui. Keturiose eilėse susodinome savus žmones. Taigi pinigus už bilietus mokėjo apie 150 žmonių", – skaičiavo choro vadybininkė.

Trečdalį sumos teko sumokėti už renginio išlaidas. Likę pinigai bus skirti pasirengti "Chorų karų" pusfinaliui ir finalui. Ž.Daubarytė neslėpė, tikėjusi surinkti daugiau pinigų. Dabar esą jų pakaks tik filmavimams projekte. "Tarkim, kelionei į Portugaliją, mums reikia maždaug 7 tūkst. eurų. Niekis – neprapulsime", – nosies nenukabino moteris.