Per 10 dienų įveikę beveik 2400 km automobiliu, aplankėme keturias Europos valstybes – Vokietiją, Austriją, Šveicariją ir Prancūziją. Iš pirmo žvilgsnio atrodęs paprastas maršrutas nustebino įdomių vietų gausa.

"Mes esame bavarai!"

Pravažiavę Frankfurtą prie Maino, Niurnbergą, aplankę mažąja Vokietijos Venecija vadinamą Bambergą, sukame Miuncheno link. Dar 75 km į pietus – ir Bavarijos Alpės, mėgstama savaitgalio poilsio ir atostogų vieta.

Jei nenori važiuoti automobiliu, gali tiesiog Miunchene sėsti į traukinį ir po valandos kitos jau būsi kalnų papėdėje, kur pro jaukaus nedidelio viešbučio Olštate kambario langą matyti kalnai ir netoliese pievoje besiganančios romios Alpių karvės.

Bavarija šiek tiek kitokia nei likusios Vokietijos žemės. Gal todėl šio regiono gyventojai juokais prašo būti vadinami ne vokiečiais, bet būtent bavarais, tarsi mūsų atkaklūs žemaičiai.

Kraštas išsiskiria išpieštais namų fasadais, kalniečių liaudies dainomis – jodleriais, Alpėse besiganančių avių varpelių skambesiu ir, be abejo, alumi, kuris čia liejasi laisvai ne tik per šventes. Kad ir kur stabtelsi, gilias tradicijas turintys vietiniai aludariai užeigoje siūlo alaus, kurio pusės litro bokalas kainuoja pigiau nei tiek pat mineralinio vandens.

Į viršukalnę – švęsti

Garmišas-Partenkirchenas – Alpių kurortas. Į aukščiausią Vokietijos viršukalnę Cugšpicę kas valandą kelia gondola, taigi nuo 1000 m iki 2962 m pakylame per 10 minučių, ir atsiveria kerintys vaizdai: nuostabus Eibsee ežeras, po kojomis plytinti praraja ir vis labiau apsnigti kalnai.

Cugšpicės viršukalnėje – Vokietijos ir Austrijos (Tirolio) pasienis, todėl vaikštant po apžvalgos aikštelę kelis kartus kerti dviejų valstybių sieną.

Nusileidus 300 m rūkas išsisklaido. Čia stūkso maža bažnytėlė, sraigtasparnis gabena lengvus krovinius, sniego valymo įranga stumdomas sniegas, o netoliese stikliniame restorane kažkas švenčia – šypseną kelia į lauką nusifotografuoti išbėgusios ir per sniegą aukštakulniais bateliais brendančios moterys. Pasirodo, tai vokiečių mėgstama originali pobūvių vieta.

Žemyn leidžiamės komfortišku traukiniu, dalį kelio įveikdami kalnų tuneliu, vėliau vinguriuodami Alpių šlaitais.

Vyrams neleidžiama skustis

Kita turistų traukos vieta – Partnachklamm tarpeklis. Nusiperki 2 eurus kainuojantį bilietą ir kiek nori gali vaikščioti siauru uolų tuneliu, grožėtis stačiais skardžiais ir srūvančiais Partnach upės vandenimis. Grįžtant galima apžiūrėti į Garmišo-Partenkircheno olimpinį stadioną, kur 1936 m. vyko 4-osios žiemos olimpinės žaidynės.

Netoliese – Oberamergau miestelis, garsus visame pasaulyje, – tik kas dešimt metų, nuo pat 1633-iųjų, čia vyksta šventė, pačių gyventojų vaidinama Kristaus kančia. 102 dienas po 5 valandas truksiantis renginys masina daugelį. Nors iki kitų metų gegužės šventės dar daug laiko, tačiau jau dabar rengiama salė, o miestelio vyrams aktoriams nuo Verbų sekmadienio jau nebėra leidžiama skustis nei barzdų, nei ūsų.

175 metų receptas

Važiuoti automobiliu per Tirolį – vienas malonumas, ir ne todėl, kad Austrijoje benzinas pigesnis nei Vokietijoje. Čia vėl keri pilys, Alpių vaizdai, gausu kalnų slidinėjimo centrų. Užsukus į Tirolio regiono sostinę Insbruką pasitinka jaukus austriška dvasia alsuojantis senamiestis. Jo centre iš tolo žvilga garsusis auksinis stogas "Goldenes Dachl", pastatytas 1500 m. Romos imperatoriaus Maksimiliano I garbei.

Prisėdame gretimoje gatvelėje esančioje kavinėje "Cafe Sacher" ir ragaujame originaliojo austriškojo "Sacher" torto – vieno žinomiausių šokoladinių tortų pasaulyje, kurio kiekvienas gabalėlis puošiamas Franzo Sacherio viešbučio šokoladiniu antspaudu, o receptas kruopščiai saugomas daugiau nei 175 metus.

Dirižabliu virš ežero

Štai ir Bodenas – 63 km ilgio ežeras, priklausantis ne tik Vokietijai, bet ir Austrijai bei Šveicarijai. Frydrichshafene ieškome viešbučio, įsikūrusio Zeppelinstraße (lietuviškai – dirižablių gatvė). Šis pakrantės miestas nuo seno garsus oreivyste ir dirižablių muziejumi. Būtent virš šio ežero 1900 m. pirmą kartą pakilo Ferdinando von Zeppelino sukonstruotas dirižablis. Romantiška pakrantės prieplauka sėte nusėta jachtų ir kavinių, o vakaro tamsoje ežere trykšta šviečiantis fontanas.

Rytą keltu keliamės kitapus ežero į Šveicariją, Romanshorną. Šiek tiek neįprasta stabtelėti ties pasieniu ir rodyti pasieniečiams pasus. Trumpa procedūra, ir toliau važiuojame Šveicarijos bei Austrijos Bodeno pakrante. Visgi atrodo, jog vokiškoji ežero pakrantės dalis yra gražiausia, ir ypač Lindau.

Netoli Šafhauzeno – vandeningiausi Europoje Reino kriokliai. Juos galima ne tik apeiti iš kelių pusių, bet ir paplaukioti Reinu atvira motorine valtimi, kurios kapitonas šveicaras mus noriai plukdo tiesiai į krioklių purslus.

Gandrai ir prancūziškas vynas

Turckheimas, mažas miestelis Vogėzų priekalnėse Elzase. Savitas prancūziškas stilius, pradedant rageliais, pelėsiniu sūriu per pusryčius, gausybe gandralizdžių senamiestyje ant stogų, gėlėmis puoštomis siauromis gatvelėmis su vijokliais apželdintais namais ir, žinoma, baigiant vynu. Net mažiausiose maisto parduotuvėlėse jam skiriama derama vieta – specialiai užtamsinta patalpa, o restoranuose regiono vynas atnešamas mažuose ąsotėliuose.

Besidriekiantys vynuogynai – čia įprastas akiai vaizdas. Beje, kaip ir niekur neskubantys ir net dieną vyną gurkšnojantys prancūzai.

Vogėzų kalnų slėnyje įsikūrusioje G.Miclo privačioje šeimos spirito varykloje dirba 19 žmonių. Čia tris kartus per dieną rengiamos mini ekskursijos, supažindinama su gamybos procesu, apžiūrimi dvigubos distiliacijos rezervuarai ir leidžiamasi į rūsius. Nustembi sužinojęs, kad etiketės ant butelių klijuojamos rankiniu būdu.

Na, o pabaigoje – degustacija. Iš gausybės gėrimų rūšių tereikia pačiam išsirinkti, kurio vaisių brendžio ar likerio nori paskanauti. Patikusiųjų kviečiama nusipirkti. Aplink parduotuvėlę – miniatiūrinis sodas su vaisių ir uogų, iš kurių gaminami gėrimai, pavyzdžiais.

Prie Europarlamento – laivu

Elzase ne visur lengva susikalbėti angliškai, dauguma informacijos tik prancūzų ir vokiečių kalbomis. Bet tik ne Strasbūre ar kituose didmiesčiuose.

Didinga gotikinė Dievo Motinos katedra, garsusis Žmogaus Teisių Teismas, stiklinis Europos Parlamentas – tai tik keletas Strasbūro vietų, kurias verta pamatyti.

Beje, Europos Parlamentą galima pamatyti plaukiant laivu miestą vagojančiais kanalais. Tokios pažintinės ekskursijos ypač populiarios vasarą – užsidedi ausines, klausaisi gido pasakojimo ir plaukdamas dairaisi aplink.

Eurų reikia daugiau nei Lietuvoje

Dvivietis kambarys parai viešbutyje "Alpengasthof" Olštate, Vokietijoje, – 79 eurai (apie 272 Lt); "Des Voges" Turckheime, Prancūzijoje, – 76 eurai (apie 262 Lt) (išankstinė rezervacija internetu).

Bilietas į Cugšpicę pirmyn ir atgal gondola ar traukiniu – 47 eurai (apie 162 Lt).

Karaliaus Liudviko II Linderhofo rūmų lankymas – 7 eurai (apie 24 Lt).

0,5 l bavariško alaus – 2,20 – 2,90 euro (apie 7,60 – 10 Lt).

Austriško "Sache" torto gabalėlis – 4,90 euro (apie 17 Lt).