Kitą savaitę kinomanų laukia neeilinis renginys – Nacionaliniame operos ir baleto teatre bus rodomas nebyliojo kino šedevras "Žanos d'Ark aistra", kurį įgarsins Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Išskirtinė filmo peržiūra

1928 m. sukurta danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio juosta "Žanos d'Ark aistra" iki šiol išlieka geriausių pasaulio filmų sąrašuose. Aplenkęs laiką šedevras, kurio pasirodymui prieštaravo tiek to meto šalies valdžia, tiek Europos dvasininkai, du kartus degė liepsnose, karpytas, klastotas, ilgam buvo dingęs, kol galiausiai atsitiktinai buvo atrastas nedidelėje psichiatrijos ligoninėje netoli Oslo.

Pasaulis dėl šio filmo eina iš proto, tačiau Lietuvoje jis bus rodomas pirmą kartą. Debiutas neeilinis. Specialiai šiai kino juostai muziką vienas garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių Bronius Kutavičius kūrė beveik metus. ,"Tai buvo vienas sunkiausių darbų, jis prilygo muzikos operai kūrimui", – pasakojo jis.

Jo sukurtą muziką atlikti ruošiasi maestro Donato Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Ir visas šis darbas – tik dėl vieno vakaro. Vėliau filmas bus kartojamas Europos šalių kino forume "Scanorama", tačiau tuomet žiūrovai matys tik originaliąją – nebyliąją – versiją.

"Norėjau kokiu nors būdu sujungti Europos kino klasiką ir modernią jos muzikinę interpretaciją. Pasaulyje labai nedaug tokių stiprių legendų, kaip Orleano mergelės Žanos d'Ark istorija, todėl šis renginys – puiki proga padovanoti žmonėms galimybę susikurti savo supratimą apie šią istoriją", – kalbėjo idėjos autorė, "Scanoramos" direktorė Gražina Arlickaitė

Holivudo ženklų nėra

Filmas "Žanos d'Ark aistra" kino istorijoje išskirtinis ir savo struktūra: be galo daug stambių planų, labai mažai veiksmo. Režisierius sugeba perteikti savo istorijos matymą tiesiog nagrinėdamas pagrindinės herojės veidą.

"Niekas pasaulyje negali prilygti žmogaus veidui. Tai žemė, kurios niekada nenusibos tyrinėti. Studijoje nėra įdomesnio potyrio, kaip stebėti jautraus veido išraišką, veikiamą slaptingos įkvėpimo galios. Matyti jį įdvasintą iš vidaus ir paversti jį poezija", – apie savo kūrinį yra kalbėjęs C.T.Dreyeris. Filmo įspūdį dar labiau sustiprinti turėtų titrai, kuriuose bus cituojamos ištraukos iš Žanos d'Ark tardymo protokolų.

Kino gerbėjai, su nekantrumu laukiantys renginio, jau dabar jį vadina vienu įspūdingiausių įvykių šių metų Lietuvos kultūriniame gyvenime. "Tai – vienas ryškiausių ir originaliausių renginių, vykstančių Vilniaus – Europos kultūros sostinės metais, prilygstantis tiems muzikos ir kino eksperimentams, kurie rengiami garsiausiose Europos operose", – tikino G.Arlickaitė.

Liaupsių sumanymui negailėjo ir D.Katkus. "Šis renginys – vienas iš nedaugelio tikrai atitinkančių Europos kultūros sostinės idėją. Vienas geriausių Europos meno kūrinių atgimsta su tam tikra lietuviška interpretacija. Čia nėra jokio Holivudo. Tai – brandus dalykas, prie kurio verta sugrįžti ne kartą", – aistringai kalbėjo jis.

Muzika kuria stebuklus

Keletą kartų filmą peržiūrėjęs D.Katkus negalėjo atsistebėti, kaip jo kuriamą įspūdį dar labiau išplėtojo B.Kutavičiaus sukurta muzika: "B.Kutavičius – vienintelis mūsų kompozitorius, kuris sugeba sukurti charakteringą buvimo nuotaiką, ne trumpalaikę emociją. Pavyzdžiui, kartais mus labai kankina ilgesys. Tai nėra taip, kad tarsi kas nors sprogtų, kokia nors staigi reakcija, bet nuolatinis jausmas. Broniaus muzika turi tos nuotaikos."

Maestro nuomone, muzika sujungia filme rodomus vaizdus į vieną visumą. "Šita muzika atskirai turi savo vertę, savo pasaulį. Kadrai keičiasi, o muzika tarsi pratęsia emociją, sujungia viską, jūs nepamirštate, kas buvo prieš tai. Nes kinas toks durnas menas: kai tau muša vaizdais per galvą, tu nebegalvoji, kas buvo, tik žiūri, kas vyks toliau", – kalbėjo D.Katkus.

KUR? Nacionaliniame operos ir baleto teatre

KADA? Lapkričio 5 d. 19 val.

KAINA? 30 litų