Žmogus su rūgščia citrina burnoj ir degtukais paremtais akių vokais, sėdintis kino salėje. Tokį reklaminį plakatą pasirinko kino festivalis "Ad hoc: nepatogus kinas", kovojantis su pavojinga demokratijos visuomenių liga – abejingumu.
"Šiuo vaizdeliu skelbiame, kad žiūrėti festivalio filmus nebus labai patogu, tačiau sveika", – juokėsi vienintelio Baltijos šalyse dokumentinio kino festivalio apie žmogaus teises direktorius Gediminas Andriukaitis
.
Rytoj festivalis iš Vilniaus persikelia į Kauną ir Klaipėdą. M.Žilinsko dailės galerijoje Kaune bus galima pamatyti 23 filmus iš dvigubai gausesnės sostinėje demonstruotos programos. "Kauniečiai tikrai išvys visus įdomiausius, aktualiausius, daugiausiai apdovanojimų pelniusius filmus", – tikino festivalio direktorius.
Antrąkart rengiamo festivalio programoje demonstruojami užsienio režisierių sukurti dokumentiniai kino filmai ragina žiūrovus paklausti savęs, kas mes – ksenofobai, rasistai, seksistai, homofobai, abejingieji ar aktyvūs žmogaus teisių gynėjai.
"Mes neieškome atsakymų – liekame ištikimi tradicijai užduoti klausimus. Siekiame, kad, pažiūrėję filmus, atsakymų į kilusius nepatogius klausimus žiūrovai ieškotų patys diskusijose su bendraamžiais, kolegomis, draugais. Šios po filmų kylančios diskusijos – vertingiausia, ką festivalis duoda", – mano G.Andriukaitis.
Festivalio filmai pagal tematiką suskirstyti į šešias dalis, kiekviena jų skiriama vis kitai žmogaus teisių sričiai. Pavyzdžiui, filmas "Iš įsitikinimo", prieš keletą metų susuktas Portugalijoje, analizuoja abortų draudimo problemą. Filmo režisierė belgė Julie Freres, pasakodama apie keturių moterų gyvenimo istorijas, perteikia skirtingų stovyklų argumentus prieš referendumą dėl abortų legalizavimo.
Viena įdomiausių festivalio juostų G.Andriukaitis vadina filmą "Ji – vaikinas, kurį aš pažinojau". Filmo režisierė kanadietė Gwen Haworth filme pasakoja apie save. Iki lyties pakeitimo operacijos ji buvo Stevenas Haworthas. Atvirame autobiografiniame filme savo istoriją Gwen perteikia per santykius su kitais žmonėmis. Kai jis nusprendė nebegalįs ilgiau gniaužti savyje moteriškosios prigimties, tėvai prarado sūnų, seserys – brolį, žmona – vyrą. Per pokalbius su artimaisiais, asmeninio archyvo intarpus režisierė pateikia atvirą ir neįtikimą meilės, praradimo ir atradimo istoriją.
Atskiros programos dalys skiriamos rasizmo ir diskriminacijos klausimams, religiniams konfliktams, žmogaus teisių pažeidimams Baltarusijoje, Rusijoje. Festivalio organizatoriai atkreipia dėmesį ne tik į žmogaus teisių pažeidimus posovietinėje zonoje. Amerikiečio Alexo Gibney'aus "Oskaru" įvertintas filmas "Taksi į tamsą" kelia aukščiausių JAV pareigūnų atsakomybės klausimą dėl kankinimų JAV kalėjimuose Afganistane ir Irake.
Festivalį rengia Lietuvos žmogaus teisių centras, bendradarbiaudamas su "Helsinki Foundation for Human Rights" bei tarptautiniu "WatchDocs" žmogaus teisių kino festivaliu.
Visi festivalio filmai rodomi nemokamai.
Kino festivalis "Ad hoc: nepatogus kinas". M.Žilinsko dailės galerija, lapkričio 5–9 d.
Naujausi komentarai