Sukurti šventę kasdienybėje – tokia misija, rodos, visai nesunki bendro pomėgio susaistytiems dviem draugams Daumantui ir Viačeslavui. Iš Rūdiškių Trakų rajone kilę jauni vyrai laisvalaikiu vaikšto kojūkais. Ir ne šiaip vaikšto, o kuria šventę – mūvi kelių metrų ilgio kelnes, dėvi viduramžiškas skrybėles bei liemenes, laido pokštus, krečia eibes, praeiviams dalija saldainius.

Daumantą kojūkais užkrėtęs Viačeslavas pats kojūkų virusu užsikrėtė Klaipėdoje studijuodamas aktorinį meistriškumą – užsikabinę buvo keturi kurso draugai, bet rimtai įklimpo tik jis ir linksmina žmones iš aukštai jau 8 metus.

„Pasidariau namie kojūkus <...> ir pradėjau tuo užsiiminėti. Labai pačiam įdomu būdavo. Net atvažiuoji pas tėvus per atostogas į Trakų rajoną, užsidedi ir pievoje vaikštai, ir arkliai labai bijo – jie laksto nuo tavęs. <...> Tai būdavo tiesiog dėl savęs, dėl atrakcijos – po to mes tai pavertėme švente“, – sako Viačeslavas.

„Vilniaus kojūkininkų“ steigėjas pasakoja, kad pasaulyje beveik visos tautos vienu ar kitu laiku ir tikslu naudodavo kojūkus. Archeologiniai radiniai ir istoriniai šaltiniai liudija, kad ant kojūkų vaikščiota dar senovės Graikijoje VI a. prieš mūsų erą. O senovės majai juos naudodavo per religines ceremonijas, kad būtų arčiau dievų.

Plačiau apie tai – įraše.