Šiandien yra paskutinė komentatoriaus G. Reklaičio darbo „Viasat Sport Baltic“ diena. Jo ir buvusio futbolininko Žilvino Grudzinsko duetas sulaukdavo daug teigiamų atsiliepimų ir futbolo gerbėjų simpatijų.

Prieš užtrenkdamas televizijos duris sekmadienio vakarą G. Reklaitis savo socialinio tinklo paskyroje nuoširdžiai ir atvirai rėžė, ką galvoja.

„Būkit geri, nerašykit, koks aš geras ir kad likčiau. Aš 53 tuos žmones asmeniškai pažįstu ir myliu, viskas ok. O sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, apie jį buvo galvota gerus metus. Kodėl?

1. Man nusibodo. Nusibodo klausimai, kada bus HD. Nu, kada? Nu, niekada. Nes reikia investuoti „besbožnus“ pinigus į „2 barus“ ir Skaisgirių poilsį Balyje. Už tuos pinigus buvo galima 10 HD kanalų padaryti. Bet kam?

2. Ar aš noriu daugiau nei 3 kartus per metus grįžti pas mamą į Akmenę? Noriu. Nes pasiilgstu. Bet negaliu, nes ariu visus savaitgalius „nonstop“. Ariu dėl ko? Kad kažkokie „atraufavę“ man nuolat rašytų, koks aš „degradas“ ir beviltiškas. Ačiū, prisiklausiau per 8 metus. Užteko.

3. Alga. Ar mano nervų ląstelės, žilimas, plikimas yra vertas to, ką aš gaunu? Ta prasme, kai bet kokio beviltiško šou vedėjas per tris mėnesius gauna 2 kartus daugiau, nei aš užvargstu per metus? Žinote, kas kalti? Mes patys. Mes save pateikiame kaip mazgotės ir su mumis elgiasi kaip su tokiomis. Yra dirbančių tris valandas už 15 eurų. Ar tuo pasinaudos kanalų bosai? Pasinaudos, ir naudojasi. 15 eurų uždirbantis verkia draugams, bet vis tiek dirba. Ir šypsosi bosui. Nes taip norisi. Kaip ir sakiau, patys kalti.

4. Ar per 7 metus buvo bent vienas VSB susirinkimas, ką darome gerai, ką blogai? Atspėjote – nebuvo. Gavau 3 „fydbackus“ iš valdžios per 7 metus. Vienas iš jų – panaikintos „admino“ teisės „Viasat Sportas“ paskyroje už tai, kad pasiunčiau širdžių čempioną Robertą Petrauską. Prieš tai jį pasiuntė ta pati televizija. Mano bėda buvo, kad panaudojau miesto Peru pavadinimą (kam įdomu, kad prieš tai mane asmenine žinute buvo pasiuntęs pats ponas R. Petrauskas, o kai aš tai padariau atgal, tapau visuomenės ir Ty-Vy nedraugu. Ok.)

5. Kaip ir viskas. Buvo smagu. Buvo „wild ride'as“. Visos pabaigos yra kažko pradžios. Susigirdėsime. Beje, pasižadu, kad neturėsiu nė vieno reikalo su televizija, kol nepasitrauks dabartinė tautą bukinančių vadovų ir „prodiuserių“ karta. Jei kartais išduočiau šį pažadą, prašau duoti man į veidą. Laimės jums visiems. Saugokite ir mylėkite vieni kitus“.

Taip savo ilgą ir nuoširdų laišką baigė G. Reklaitis, sulaukęs ir daug apgailestavimo žodžių, ir nuoširdžių komplimentų. Paklaustas, kokiu gyvenimo keliu rengiasi sukti, jis iš pradžių pajuokavo, kad rinks obuolius su Vokietija – daugiau uždirbs ir bus sutartis su sąžine. O po to atsakė rimtai: „Planų nemažai, elgsiuosi taip, kaip lieps širdis ir protas“.