Vėlyvą antradienio vakarą didžiausiame Turkijos mieste Stambule atsivėrė pragaro vartai: „Atatiurko“ oro uoste griaudėjo sprogimai, aidėjo šūviai, žuvo per 40 žmonių, apie 240 buvo sužeista.

Praėjus kelioms valandoms ten nusileido „Turkish Airlines“ lėktuvu skridęs krepšininkas Š. Vasiliauskas, praėjusį sezoną žaidęs Prienų-Birštono „Vytautas“ komandoje. 

27-erių kaunietis su žmona praėjusią naktį į Stambulą atskrido iš Maldyvų, kur leido medaus mėnesį. „Laimė, mūsų lėktuvas atskrido vėliau, jau po tragiškų įvykių", – būdamas viešbutyje Stambule trečiadienio popietę sakė Šarūnas.

Kad įvyko kažkas baisaus, krepšininkas su žmona suprato, kai nusileidus lėktuvui įsijungė mobiliojo ryšio telefonus. „Naktį du kartus skambino Martynos sesuo, o įprastai taip ji nesielgdavo, – prisipažino Š. Vasiliauskas. – Išsigandome, kad gal jai kažkas nutiko. Tačiau po to sulaukėme tėvų trumpųjų žinučių, nerimavusių, ar mums viskas gerai?“

Iš pradžių pora pamanė, kad nukrito kitas iš Maldyvų skridęs lėktuvas ir dėlto išsigando jų artimieji.

„Po septynių valandų skrydžio nusileidus lėktuvui, buvome nukreipti į pagrindinę oro uosto atvykimo salę, kiti keliai ten buvo uždaryti ir žmonės nebuvo prileidžiami prie įvykio vietos. Salėje niekas nedirbo, darbuotojai nekalbėjo angliškai arba nieko nenorėjo sakyti, prie langų prieiti negalėjome, o internetas oro uoste tuo metu neveikė“, – pasakojo Šarūnas.

Atvykimo salėje jis sužinojo, kad buvo atšauktas ne tik jų, bet beveik visi skrydžiai.

„Supratome, kad įvyko kažkas baisaus. O jau išvykdami iš oro uosto į mums skirtą viešbutį, kuris yra už 10 minučių kelio nuo „Atatiurko“, pamatėme daug policijos, kareivių, specialiųjų tarnybų atstovų, žurnalistų, sudužusių stiklo šukių, nuolaužų ir daugybę šaratukų, kurie dedami į sprogmenis, norint padaryti didesnę žalą žmonėms“, – apie tragediją Stambule pasakojo Š. Vasiliauskas.

Birželio 18 dieną Kaune susituokę Šarūnas ir Martyna neslėpė, kad medaus mėnuo Maldyvų salose net pranoko jų lūkesčius. „Laimė, kad mūsų skrydis buvo keliomis valandomis vėliau, – prisipažino Š. Vasiliauskas. – Ir nors norime jau grįžti į Lietuvą, tačiau medaus mėnesį pratęsime dar vienai nakčiai.“