Naktinio klubo scenoje repuojantis vyras. Įsiaudrinęs būgnininkas besiplaikstančia kasele. Skirtingas laikas. Skirtingos vietos. Skirtingi žmonės. Abiem jiems – 31-eri, abu jie – kunigai.

Būgnuojant sunku šypsotis

"Kodėl velniui turi priklausyti geriausia muzika? – pakartojęs Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekano žodžius šyptelėjo Jonavos šv.Apaštalo Jokūbo parapijos vikaras Gintaras Blužas. – Yra ir krikščioniškasis rokas, ir metalas. Svarbiausia – turinys, žodžiai. Be to, juk kartais "juodieji" metalistai atsiverčia į tikėjimą."

31-erių kunigas – metines švenčiančios grupės "Metanoia" būgnininkas. Malonus, šiltas bendravimas, šypsena ir nieko šalto ar neprieinamo, kaip kartais kuriamas įvaizdis, prieš susipažįstant su kunigu.

"Tik žmonės, kurie nepažįsta kunigų, stebisi, kad jie groja, dainuoja ar repuoja", – bažnyčios rūsyje įrengtoje salėje, imdamas būgnininko lazdeles, tarė kunigas. Pasigirdo energingi smūgiai, mušamųjų lėkščių skambesys, ritmas. Po kelių minučių G.Blužas pakėlė akis ir šyptelėjo: "Būgnuojant labai sunku šypsotis." Pasiteiravus, su kuo jam asocijuojasi būgnai, kunigas ilgai negalvojo – su laisve.

Susirenka atsipalaiduoti

Vilkint sutaną nėra patogu mušti būgnus, tačiau net ir iš po megztinio ar marškinėlių visada matyti dvasininkų nešiojama pakaklėlė.

G.Blužas – ne tik "Metanoia", bet ir krikščioniškos grupės "Sacerdos" narys.

Kiekvieną antradienį, po darbų, nuo 20 val., kunigai susirenka repetuoti Kaune. Vikaras G.Blužas atsiveža Taivano gamybos būgnus "Pearl". Jėzuitų gimnazijoje jie susirenka "pasigydyti", kaip pusiau rimtai, pusiau juokais sako vienas kunigas.

G.Blužas pritaria jo žodžiams: "Išsiliejame, atsipalaiduojame. Smagu ne tiek koncertuose, kiek pabūti su broliais repeticijoje."

Turėdamas laisvo laiko, nors 15–20 min., kunigas Gintaras su malonumu nusileidžia keliais laiptais žemyn – į Šv.Apaštalo Jokūbo bažnyčios rūsį ir prisėda prie būgnų. Groja vienas.

Ne, vienos mėgstamos melodijos jis neturi: atsiduoda akimirkos malonumui ir norui. Kunigas neturi ir mėgstamų būgnininkų – patikusias melodijas išsirenka iš "youtube".

Rokas ir uola

Ne, nuoširdžiai purto galvą G.Blužas, paklaustas, ar nesigaili pasirinkęs kunigystę, o ne muzikanto karjerą: "Kunigystė – mano pašaukimas. Be to, man nereikia atsisakyti muzikos."

"Jėzus šventam Petrui sakė: tu esi uola ir ant jos pastatysi bažnyčią, – žodis "uola", pastebi kunigas G.Blužas, angliškai ("rock"), rašomas taip pat, kaip ir "rokas". – Ar šėtonas gali būti harmonijos kūrėjas? Ir nebūtinai visus krikščioniškus kūrinius reikia groti bažnyčioje."

Šiluvoje gimęs ir augęs G.Blužas šypsosi prisiminęs, kai ketvirtoje klasėje, kai išmoko groti metalofonu, dėdė nupirko gitarą: "Stebėjausi, kaip čia yra: gitaros turi šešias stygas, o natų yra daugiau. Kartą dėdė, pamatęs, kaip aš groju, juokdamasis priminė, kad yra dar ir akordai."

Kunigas Gintaras ir pats iš ąžuolo pasigamino gitarą, o vėliau aptraukė oda statinę ir ėmė mušti būgną.

G.Blužas šypsosi prisiminęs, kai kartą jam labai suskaudo dantį. Tuomet jis ėmė energingai groti savadarbiu būgnu: "Grojau taip, kad suplyšo visos būgno plėvelės. Tačiau danties skausmas praėjo."

Repuoja naktiniuose klubuose

"...Aš vis dėlto norėčiau būti kaimo vaikas... kad girių paslaptis žinočiau... Dievo bijočiau... sekmadieniais į bažnyčią žygiuočiau...a a a..." – iš kunigo lūpų pasigirdo repuojantys žodžiai.

Pirmą kartą išgirdę repuojantį 31-erių trijų parapijų – Upninkų, Panoterių ir Dukonių kleboną Kastytį Šulčių būna šokiruoti ne tik religingi vyresnio amžiaus, bet ir jauni žmonės.

"Tačiau dabar žmonės jau nesistebi, – šypsosi iš pirmo žvilgsnio į kunigą visai nepanašus vyras. – Šiuos žodžius repuoja jau daugelis parapijų vaikų ir moksleivių."

Buvęs kaunietis jau ne kartą repavo įvairių Lietuvos miestų naktiniuose klubuose ir kultūros rūmuose. Sutana vilkintis vyras atėjęs į naktinį klubą traukia ne vieno žvilgsnį, tačiau išgirdęs jį repuojant jaunimas dar labiau nustemba.

"Bažnyčia žengia į priekį. Dievo žodį galima skelbti ir per muziką, dainas, repą, – įsitikinęs K.Šulčius. – Egzistuoja ir krikščioniškas rokas, technorokas, metalas."

Popmuzika – netikra

Kaune gimęs vyras kadaise populiarioje jaunimo susirinkimo vietoje "Treste" pirmuosius reperius išgirdo 1995 m. Tuomet aktyvus, imlus naujovėms vaikinas vilkėdavo klubinę aprangą, bet ne sutaną.

"Pompa", ŽAS, SEL... – pirmąsias jam įstrigusias grupes vardijo kunigas. Ir, žinoma, išskiria reperio Luko albumą "Nekaltas kraujas". – Tai – žodžiai iš Šventojo Rašto."

Kunigas nemėgsta popmuzikos. Netikra, saldu. Repas, pastebi klebonas Kastytis, – realu, gyvenimiška, be apsimetinėjimo: "Gyvenime yra ir kančių, ir skausmo. Muzika, žodis privalo neapgaudinėti ir vesti į priekį."

Krikščioniška dvasia K.Šulčiui "prasimušė" 1997 m., o 2006-aisiais jis pradėjo kunigystės kelią. Broliai kunigai apie kleboną K.Šulčių jau žino ir kartais net juokais atkartoja kelis sakinius iš jo kūrybos.

Visada vilki sutaną

Tačiau repe – daug keiksmažodžių, kalbama apie seksą, jo pradininkai – Harlemo juodaodžiai, apsikarstę masyviomis grandinėmis, talismanais, papuošalais, masyviais žiedais.

"Jie buvo vergai, išnaudojami, engiami baltųjų. Repas leido jiems sakyti tiesą. Jie – yra žmonės, o ne, kaip apie juos kalbėdavo, šunys", – aiškino kunigas. Jis neklauso, nes sunkiai supranta, Snoop Dogg, Puff Daddy repavimo žargono.

Klebonas Kastytis visada dėvi juodu kunigo kostiumu ir segi baltą pakaklėlę. Tik kartą viename Kauno klube jis vilkėjo krikščioniško festivalio progai siūtu džemperiu, segėjo pakaklėlę: "Prieš išeidamas į sceną pastebėjau, kad švarkas buvo išsitepęs. Be sutanos jaučiuosi blogiau."

Po visą Lietuvą važinėjančio ir niekad pinigų neimančio Kastyčio dainų tekstai įkvėpti Jėzaus žodžių, Senojo Testamento, juose dominuoja krikščioniški motyvai. Tai – tarsi netradicinė priemonė skelbti Dievo žodį. "Pirmosios mano dainos tekstas autobiografinis, tarsi išsiliejęs iš mano širdies", – sako kunigas.

Velnio ir kunigo dvikova

"...Dievo karalystė... Dievas viską žino, Dievas viską mato, kiekvieną tavo žingsnį Angelas sargas seka... Jo galinga ranka visada ištiesta..." – "Juoda Balta" dainos žodžius paprašytas repuoja kunigas.

"Juoda Balta" – jų pirmoji daina. Velnią vaidinęs Edgaras vilkėjo baltai, o Kastytis – juoda kunigo sutana: "Gyvenime velnias dažnai prisidengia apgaulingu pavidalu, gražiais žodžiais, siekia suvilioti, apgauti."

"Juoda Balta" – taip vadinasi ir kunigo Kastyčio ir su juo repuojančio Jonavos kultūros centre sutikto Žemės ūkio iniversiteto magistranto Edgaro krikščioniškoji grupė.

Repuojantį kunigą klubuose mobiliuoju telefonu filmuoja merginos, tačiau jis pripažįsta, kad pasitelkus repą lengviau skelbti Dievo žodį jaunimui.

Kunigas neslepia: jis nori kalbėti apie realų gyvenimą, skaudulius. Jis nori į pirmąjį "Juoda Balta" albumą įtraukti dainą apie Vilniaus romų taborą. Jame nekart lankęsis kunigas pastebi: "Daugelis ten vykstančių dalykų – nelegalūs, tačiau tai lyg niekur nieko egzistuoja. Mes turime apie tai kalbėti."

Vagys klausysis repo

Ne, paneigia klebonas, žinomas baltaodis reperis Eminemas nėra jam autoritetas, nors filmą "8 mylia" jis žiūrėjo du kartus.

"Autoritetu galėtų būti žinomas pranciškonų vienuolis iš Bronkso – tėvas Stan Fortuna, – mano kunigas Kastytis. Po pasaulį važinėjantis amerikietis buvo ir Vilniuje. Jis džiazo ir repo stiliumi skelbia Dievo žodį. – Stan Fortuna sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių."

Tačiau savo pašaukimą kunigystėje atradęs K.Šulčius nenorėtų būti profesionaliu reperiu. Nors lietuvišku repu domisi nuolat. Jis džiaugiasi, kad tokiu būdu gali skelbti Dievo žodį, džiaugiasi, kai parapijos mokiniai dvynukai paprašė panaudoti kūrinį iš "Juoda Balta" ir jį atlikdami laimėjo konkursą.

Repas skamba ir 1992 m. kunigo automobilyje "Nissan Primera". K.Šulčius nedejuoja, kad neseniai vagys išdaužė jo mašinos langus ir pavogė magnetofoną: "Jame buvo ir vienas muzikinis albumas. Jie bent jau paklausys gero lietuviško repo..."

Krikščioniškas repas (kun. Kastytis Šulčius), Joniškėlis, 2009-08-15 Žolinės atlaidai