Pasinaudojus žirklėmis greitai atsiranda nuospaudos, o kai kuriais buities prietaisais nepavyksta pasinaudoti. Tokiais įspūdžiais dalijasi kairiarankiai. Anot žurnalisto Andriaus Tapino, kai kurios problemos jau tapo tiesiog ritualu, pavyzdžiui, atsisėdus prie stalo apkeisti įrankius vietomis.

Nepaisydamas patiriamų nepatogų, aktorius Juozas Gaižauskas džiaugiasi, kad yra kairiarankis ir tvirtina, kad dešiniarankiams kairė ranka labiau nereikalinga, nei jam dešinė. Kiti kairiarankiai pasakoja neretai susiduriantys su įvairiais stereotipais, kurie dažnai net ir šiais laikais būna neigiami.

J. Gaižauskas: kai mušdavo, nebesinorėdavo rašyti kaire ranka

J. Gaižauskas pripažįsta, kad per gyvenimą teko prisitaikyti prie sunkumų, su kuriais susiduria kairiarankiais, nors kai kurios problemos kyla nuolat.

„Po ilgų metų gyvenimo priešinga ranka – beveik nekyla problemų, bet vis tiek buityje yra keletas tokių instrumentų ar prietaisų, kurie sukonstruoti dešiniarankiams. Prisitaikyti prie jų – labai sunku“, – tvirtina aktorius.

Jis pateikia pavyzdį, kad, kai kuriuos gėrimų indelius tenka laikyti atvirkščiai, nes jie būna pritaikyti tik dešiniarankiams. Nepaisant to, J. Gaižauskas teigia neperkantis specialių, kairiarankiams skirtų įrankių ar prietaisų.

„Turiu tiek kairiarankiams skirtų prietaisų, kiek jų man padovanojo draugai, žinantys, kad esu kairiarankis. Turiu žirkles, skirtas kairiarankiams, nes dešiniarankiams skirtomis žirklėmis negaliu naudotis. Nežinau, kaip tai daryti“, – sako aktorius.

Jis prisimena, kad, mokydamasis mokykloje, už tai, kad yra kairiarankis, liniuote buvo mušamas per rankas. J. Gaižauskas neslepia – po to labai greitai praėjo noras rašyti kaire ranka, tačiau vis tiek visi kiti darbai buvo daromi kaire ranka ar koja.

„Kairė kūno pusė vis tiek yra pagrindinė. Jaučiu, kad turiu daugiau privalumų nei bet kuris dešiniarankis, nes gyvenime turėjau naudoti ir dešinę ranką, todėl išvystytos abi rankos, o dešiniarankių – tik dešinė. Jiems kairė ranka labiau nereikalinga nei man dešinė. Turiu omenyje, kad aš dešine ranka moku labiau naudotis nei jie kaire“, – tikina J. Gaižauskas.

A. Tapinas: kairiarankiai turi pranašumą sporte

A. Tapinas tikina su didesnėmis problemomis nesusiduriantis, bet pabrėžia, kad nėra ambidekstras, t. y. moka naudotis tik kaire, o ne abejomis rankomis.

„Esu visiškas kairiarankis. Dešinė ranka išvystyta menkai, retai ką nors su ja darau, bet niekada nesusidūriau su didesnėmis problemomis. Viena problema, su kuria susiduriu visada – valgydamas prie iš anksto serviruoto stalo, visada turiu apkeisti šaukštą, šakutę ir peilį vietomis. Tai jau tapo ritualu“, – teigia A. Tapinas.

Jis taip pat pastebi, kad naudojantis dešiniarankiams skirtomis žirklėmis, greitai ant pirštų atsiranda nutrynimai, rankai tampa nepatogu. Žurnalistas juokauja, kad galbūt dėl to nemėgsta buities darbų. Tačiau jis įvardija, kad kairiarankiai turi ir pranašumų, pavyzdžiui, sporte.

„Jeigu žaidžiu mėgėjų teniso turnyruose su nepažįstamais žaidėjais, jie labai keistai žiūri, nesupranta, kas vyksta. Kartais prireikia net pusės mačo, kol jie supranta ir sako – bet juk tu esi kairiarankis, o aš kamuoliuką paduodu visą laiką į kairę, kur buvo mano galva? Taip būna dažnai“, – tikina A. Tapinas.

Tampa priežastimi pradėti pokalbį

LRT RADIJO žurnalistas Adomas Šimkus įsitikinęs, kad kairiarankiai yra tiesiog pripratę adaptuotis prie įvairių situacijų, todėl su didesnėmis problemomis nesusiduria. Anot jo, didesnių problemų kelia kitų žmonių požiūris, nes neretai kairiarankystė vis dar vertinama negatyviai, vyrauja daug su ja susijusių neigiamų stereotipų.

„Draugiškas psichologinis smurtas mane lydėjo nuo pat vaikystės – kai pasakydavau, kad esu kairiarankis arba žmonės tai pamatydavo patys, būtinai pasakydavo –tau sunkiau gyventi, užaugsi alkoholiku. Mano kairiarankiškumas man asocijuojasi su makabriškais dalykais, nes daugelis pasaulio kultūrų asocijuoja tai demonais“, – sako A. Šimkus.

Žurnalistas prideda, kad apie kairiarankius vis dėlto vyrauja ir nemažai teigiamų stereotipų – manoma, kad jie kūrybiškesni, talentingesni, puikiai piešia, vienu metu gali daryti keletą skirtingų veiksmų. Be to, kairiarankystė neretai tampa paskata pradėti pokalbį.

„Žmonės apie tai pradeda kalbėti. Galbūt kartais teigiami stereotipai atsiranda todėl, kad yra labai daug neigiamų. Teigiamais stereotipais tai galbūt bandoma atsverti“, – sako A. Šimkus.

Jei rašai kaire ranka, tėvai tavimi nesirūpino?

Vyraujančius stereotipus pastebi ir studentė magistrantė Izabelė Švaraitė. Mergina juokauja, kad, nors sovietmečiu gyventi neteko, vis tiek teko susidurti su sovietiniu požiūriu į kairiarankius.

„Vyresni žmonės, pamatę, kad esu kairiarankė, sakydavo – tavo tėvai turbūt tavęs neauklėjo. Kai susidomėdavau kodėl, jie paaiškindavo, kad tėvai blogi, nes nedraudė rašyti kaire ranka. Net ir paauglystėje žmonės taip sakydavo. Tai buvo ir keista, ir juokinga“, – sako I. Švaraitė.

Pašnekovės nuomonė, bandymas perauklėti kairiarankį ir padaryti jį dešiniarankiu neduoda naudos. I. Švaraitė pastebi, kad tokie „perdaryti“ kairiarankiai dažniausiai dešine ranka tik rašo, o visus kitus darbus vis tiek atlieka kaire ranka ar koja.

Pirmą kartą rugpjūčio 13-oji paskelbta Tarptautine kairiarankių diena 1992-ais Britų kairiarankių klubo iniciatyva. Skaičiuojama, kad daugiau kaip 10 proc. pasaulio gyventojų yra kairiarankiai.