– Mūsų susitikimuose daug kas klausia, kur moterys gražiausios. Užbėgdami šiam klausimui už akių, atsakome vienareikšmiškai – Lietuvoje, – tikino M.Starkus. – Ir tai ne pataikavimas aplinkai, bet natūralus eksperto žvilgsnis.

– Lietuvės duoda į kasą visam pasauliui, – girdamas lietuvaites šyptelėjęs populiariu žargonu atsakė V.Radzevičius.

– Duoda netiesiogine prasme, – nusijuokė Martynas. – Bet išties lyderiauja grožio srityje.

– Apie kokios šalies moteris sukurta daugiausia stereotipų?

– Apie persų moteris. Ne tik pas mus sklando mitai, kad jos nuolankios, pasislėpusios, užguitos musulmonės, gyvenančios patriarchato priespaudoje. Ant popieriaus taip ir yra. Galbūt. Bet realybėje – visiška priešingybė, – įspūdžius, patirtus Irane, prisiminė Vytaras. – Ten vyrai namuose vaikšto susigūžę, moterys valdo visus pinigus, o vyrus jos kviečia švilpaudamos. Ištvermingiausios moterys turbūt Bolivijoje ir Peru. Kai mes galingu, net 10–15 km/val., greičiu važiuodavome į kalnus, nežinia iš kur 4 tūkst. m aukštyje, nors aplink nėra gyvenamųjų namų, sutikdavome su sunkiomis kuprinėmis pakiliai ir žvaliai kulniuojančias katiliukais pasipuošusias moteris. Net ir eidamos įkalnėn jos mus aplenkdavo ir jų nepavydavome.

– Nors lietuvės jums pačios išvaizdžiausios, kur dar išvydote gražiausių moterų?

– Prisižiūrėję nuotraukų iš grožio konkursų žinojome, kad gražios kolumbietės ir kostarikietės. Neneigsime to. Bet jei žiūrėsime tik į televizijos ekraną. Gatvėse išvysti tokias moteris – retenybė, – pastebėjo Martynas. – Kaip ir Indijoje. Tik ne gatvėse. Visos gražios moterys – televizijoje ir kine.

– Martynas yra labai patiklus. Jam Kolumbijoje viena moteris sakė: "Mi corazon mi amor" ("Tu mano širdele, mano meile"). Jis tuo patikėjo ir dar dabar nepamiršo. Ir visiems giriasi, – draugiškai ironizavo V.Radzevičius. – Bet iš tikrųjų ji norėjo, kad Martynas nupirktų iš jos magnetuką, o šis derėjosi dėl kelių pesų. Na, o man įstrigo Afrikoje sutikta argentinietė. Motociklininkė, vilkėjusi odiniais drabužiais. Ji metus Italijoje dažė namus, kad užsidirbtų savo svajonei – kelionei po Afriką. Pakalbėjome, argentinietė sėdo ant motociklo ir nurūko Sacharos dykuma. Ir dabar stovi akyse.

– V.Radzevičiaus erotinė svajonė, – pokštaudamas atgal įgėlė M.Starkus. – Na, gerai, prisipažinsiu, kad ir man įspūdį paliko kolumbietės. Ryškios moterys ir veido bruožais ir kūno linijomis.

– Kokioje šalyje sutikote keisčiausiai, įdomiausiai atrodančią moterį?

– Malyje. Prieš vestuves jos trims mėnesiams uždaromos į atskirą namuką ir jas ten maitina, maitina – tukina kaip žąsis. Ten tai grožio etalonas. Nežinau, kaip Martynui, nes jis mėgsta putnias moteris, bet man buvo ne kažką... – nutęsė Vytaras.

– Tikiuosi, šio pokalbio žmona neskaitys, – nusijuokė Martynas.

– O šiaip, moterys visada pagražėja į kelionės pabaigą, – prisipažino Vytaras.

– Kokia kurioziškiausia situacija jūsų kelionėse patirta su moterimis?

– Argentinoje, Ušuaja mieste, labiausiai nutolusiame į pietus pasaulio mieste, Vytaras gamino didžkukulius, kuriais pavaišino kanadiečių piliečius – išeivius iš Kinijos. Vaikinukas tik šiek tiek užkando, o kinė, nors manėme, kad tik paragaus iš mandagumo, valgė, valgė, suvalgė labai daug. Ir gyrė. Gal džiaugėsi, kad vaišinome nemokamai? – šmaikštavo M.Starkus. – Beje, kitą dieną pora staiga dingo. Apie juos nieko negirdėjome ir jų neradome.

– O aš Kinijoje supratau, – kalbėjo Vytaras, –  kokia gražiausia mano kūno dalis. Bendravome angliškai ir kinė pasakė, kad gražiausia baltaodžių kūno dalis – didelės nosys. Ir ne kas kita! Ir kinės baltosioms moterims pavydi didelių nosių. Tad jei turi didelę nosį,važiuok į Kiniją.

– O kuo įstrigo japonės? Tekančios Saulės ir geišų  šalyje buvote per praėjusią savo kelionę.

– Jos turbūt priėdusios velnių, nes visą laiką žiūrėdavo, šnabždėdavosi ir kikendavo. Mes aukštesni už japonus, o vienas mūsų... – M.Starkus pašnairavo į Vytarą, – ... apvaliai didesnis visomis prasmėmis. Jos rodydavo į mus pirštais ir kikendavo.

– Mano amžiaus grupės vietnamietės man visą laiką plekšnodavo per pilvą. Prieina, paplekšnoja ir sako "Buda, Buda". Ir šis veiksmas kelionės metu tapo toks įprastas, kad vėliau jau nereaguodavome, – pasakojo V.Radzevičius.

– Aš net verslą sugalvojau kurti. Nori paplekšnoti laimei Vytarui per pilvą ir už tai moki dolerį, – juokavo Martynas.

– Nėra negražių moterų, bet kokioje šalyje išvydote mažiausiai išvaizdžių?

– Mauritanijoje buvome įstrigę ilgam, patekome į smėlio audrą, o kai viskas blogai, tai ir moterys nepatinka. Gal Bolivijoje jos ne mano skonio? – svarstė M.Starkus.

– Aha, ir Bolivijoje, – pritarė V.Radzevičius. – Gal dėl vitaminų trūkumo ir gyvenimo sąlygų aukštikalnėse daug apsigimusių, kreivakojų žmonių. Ten – ne mūsų skonio moterys.

– Koks paprotys ar tradicija jums labiausiai įstrigo?

– Nepatiko vienas paprotys vestuvėse Irane, – atsiduso M.Starkus. – Nematėme nei nuotakos, nei pamergių, nei išvis jokių moterų. Vestuves šventėme kartu su vyrais, o moterys šventė atskirai.

– Man nepatiko, kaip Irane moterys šaukia ant vyrų, – pastebėjo V.Radzevičius. – Kviesdamos vyrą, jos sako ne "brangusis" ar "mylimasis", netgi nevadina vardu Mustafa, Ibrahimai ar Ahmadai, bet vyrui pašvilpia kaip šuniukui. Ir šis atbėga.