Pasikartojančiu tekstu išrašyta siena, štanga, vietoj kurios svarmenų – vinilo plokštelės, ir paveikslai su senų laikraščių skiautėmis.

Tokie vaizdai pasitinka galerijoje "Meno parkas", kur veikia "Post Ars" grupės nario Alekso Andriuškevičiaus paroda "kuo ir kaip mes…" Penkiasdešimtmetį švenčiantis menininkas, dar Sąjūdžio laikais simboliškai nukryžiavęs duoną ir taip įėjęs į lietuvių dailės istoriją, tikino, kad parodai netinka jubiliejinės pavadinimas – tai neretrospektyvinė, seniai sumanyta naujų ir naujausių darbų paroda.

Vienoje parodos salių eksponuojami žvelgiant iš tolo, atrodytų, tradiciniai peizažai. Priėjus arčiau, paaiškėja, kad tai – laikraščio skiautės, įkomponuotos į aliejinės tapybos peizažą. Kitoje salėje pasitinka labiau meditatyvūs vaizdai. Tai Nidos pakrančių piešiniai, iš liniuočių sudėlioti objektai "Išsimatavimai" ir nežinia, kuriam žanrui priskirtinas kūrinys "Teksto peizažas".

Tai visa galerijos siena, išmarginta iki begalybės pasikartojančia teksto nuotrupa "kuo ir kaip mes…". Kuo ir kaip žmogus išsiskiria iš kitų, A.Andriuškevičius yra rašęs viename savo tekstų: "Kiek žmogus išsiskiria iš silkių būrio, / Tiek jis ir žmogus. / Nėra kartos kaip tokios – jaunimo, senimo... / Esi tuo, kuo išsiskiri iš kitų."

Daug kartų rašydamas tą patį tekstą menininkas sakė nenuobodžiavęs. "Viskas gyvenime kartojasi. Kartojimosi prasmė – kitaip pažiūrėti į tą patį dalyką. Ačiū galerijai, leidusiai išmarginti visą didelę sieną. Tikras peizažas išėjo", – džiaugėsi A.Andriuškevičius.

Kadangi "Teksto peizažą" menininkas sukūrė tiesiai ant galerijos sienos, "Meno parko" direktorius Arvydas Žalpys žadėjo šį kūrinį pasibaigus parodai sunaikinti – uždažyti. Tačiau A.Andriuškevičius, kaip tikras konceptualus menininkas, kuriam svarbiau – procesas, o ne galutinis rezultatas, patikino dėl to nė kiek neapgailestaująs. "Tai labai natūralu. Viskas nunyks, ir nereikia tikėtis ko kita", – sakė menininkas.

"Yra tokia šalis Aleksija. Ji kažkur už upės ar didelio ežero. O mes visi – šiapus", – atidarant parodą dailininko kūrybos pasaulį vaizdžiai apibrėžė menotyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė, tarsi paaiškindama, kodėl šis menininkas lieka visuomenės nesuprastas. Ne kiekvienas juk tą ežerą perplauksime, siekdami perprasti menininko idėją.

Aleksija – A.Andriuškevičiaus sukurtas žodis. Žaisdamas su savo vardu taip jis pavadino prieš dešimt metų rankiniu būdu sukurtą knygą, į kurią sudėjo savo tekstus. Literatūros profesionalai pripažįsta, kad A.Andriuškevičiaus rašinėjimai verti dėmesio. Tačiau pats menininkas tikina, kad jo vieta – ne knygose, o parodų salėse.

Vienu dabartinę Lietuvos dailės savimonę formuojančių menininkų tituluojamas A.Andriuškevičius, anot R.Andriušytės-Žukienės yra retas egzempliorius, nuo devinto dešimtmečio vidurio, kai pradėjo kurti, nuosekliai keliaujantis tomis kryptimis, kurios gimė ties konceptualizmu. "Egzistuoja menininko pasirinkimas – ar kurti grožį, dekoraciją ar – naują minties lauką. Aleksas būtent tai ir kuria. Tai yra konceptualaus menininko pasirinkimas", – pastebėjo menotyrininkė. Ir pridūrė, kad Aleksas yra daug mąstantis žmogus. Juk šiuolaikiniam menui sukurti reikia ne tik jausmo, bet ir proto.

A.Andriuškevičiaus kūrybos paroda galerijoje "Meno parkas" (Rotušės a. 27) veiks iki kovo 25 d.