Šalyje suskaičiuojama apie 200 kultūros centrų, o jų filialų – apie 800. Kai kurie filialai yra apverktinos būklės, tačiau Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyrius tikina, kad kiekviename kaime centro nepastatysi, o kultūrą turi iniciatyviai kurti ir pačios bendruomenės.

Nori profesionalaus meno

Kaip mano Dusetų kultūros centro direktorius Alvydas Stauskas, Lietuvos kaimo padėtis nelabai šviesi – miesteliai po truputį tuštėja, daug žmonių išsikelia gyventi į miestus ar išvyksta į užsienį.

"Viskas priklauso ir nuo savivaldybės požiūrio: nebelieka kultūros namų darbuotojų – nebelieka ir kultūros namų. Žinoma, sovietinio tipo pastatai tikrai šalti, nejaukūs, kartais dideli stūkso tušti ir atrodo liūdnokai", – kultūros centrų būklę trumpai nusakė direktorius.

"Mes privalome atvežti gerų meno kolektyvų, rodyti aukštą meno lygį, parodas, nes ir kaimo žmogus nusipelno pamatyti, kas yra gero. Nuvažiavęs į Vilnių jis vargiai eis į Filharmoniją ar galeriją. Į "Akropolį" – galbūt taip, bet jaunimui naudinga pirmiausia pamatyti profesionalųjį meną, kad galėtų į ką nors lygiuotis", – apie būtinybę puoselėti kultūrą provincijoje kalbėjo A.Stauskas.

Panašiai mąsto ir etnologas Libertas Klimka. Jis teigė, kad galimybių sulaukti profesionaliojo meno provincijoje yra: "Gal ne visur, bet tas tinklas po truputį įsisėjo. Beveik visuose kraštuose, buvusiose apskrityse, yra po kultūros centrą. Jeigu atsiranda gabaus jaunimo, jis gali kur nors prisišlieti, plėtoti savo raišką", – mano etnologas.

Diskoteka – dar ne viskas

Irenos Seliukaitės, Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėjos, teigimu, šiandien ne kiekviena įstaiga vadinama kultūros centru.

"Buvome taip įpratę vadinti, bet pagal įstatymą dabar turime apie 176 kultūros centrus, o jie dar turi įvairios materialinės būklės filialų. Tokių yra daug, suskaičiuotume apie 800 Lietuvoje", – skaičius pateikė I.Seliukaitė.

Pasak skyriaus vadovės, kultūros centrams nustatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos jie turi atitikti.

"Vienur gali vykti tik diskoteka, bet tuomet tai nevadinama kultūros centru, galbūt nėra ir bendruomenės, kuriai reikia kultūrinio vyksmo. Pagaliau 800 kultūros centrų šiandien Lietuvai gal ir nereikėtų, nes mes kalbame apie aukštos kokybės kultūros paslaugą, kurią turi teisę turėti kiekvienas gyventojas. Verkiame, kad kaime neliko kultūros, bet kiekviename kultūros centro ir negali būti. Šiandien jau ne tokios sąlygos arba pagaliau valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų išlaikyti, šildyti, sudaryti sąlygas ten dirbančiam žmogui", – lrt.lt dėstė I.Seliukaitė.

Pašnekovės žiniomis, geriausios būklės kultūros centrai yra Varėnoje, Marijampolėje, Alytuje, Ignalinoje, Radviliškyje ir keliuose kituose miestuose ar rajonuose.

Kartu švenčia Naujuosius metus

A.Stauskas pastebi, kad vis aktyviau kuriasi kaimo bendruomenės ir rengia kaimo ar miestelių šventes, kurios sutraukia ir buvusius krašto gyventojus. Su juo sutinka ir Janina Lukauskienė, Budrių kultūros filialo vedėja.

"Turime tradicinių renginių, į kuriuos suvažiuoja per 100 žmonių. O kai nedidelis kaimas, – apie 300 gyventojų, – tai gana daug. Kartu su kaimu švenčiam Naujuosius metus, kaimas nutolęs nuo centro 15 km, tad žmonės nelabai kur išsilaksto", – sakė J.Lukauskienė.