Kaip Lietuvoje daroma ilgalaikė įtaka politiniams procesams? Per televiziją, laikraščius? Nebūtinai. Veikia šimtai mažų interneto portalų ir socialinių tinklų kanalų, kurie turi aiškius tikslus, temas ir savaitines užduotis. Šį kartą – apie tokią dezinformacijos rūšį bei jos poveikį visuomenei.

Žiūrėk ir klausyk. Sek paskui mus. Dirbk, kovok ir mirk už mus. Propaganda ir smegenų plovimas visais laikais buvo autoritarinio režimo ginklas. Tačiau prieš dešimtmetį kai kas pasikeitė iš esmės. Įgijo naują mastą. Markas Zukerbergas sukūrė programą, kuri padėtų susirasti merginų. „Facebook“ šūkis buvo „Judėk greitai ir laužyk daiktus. Nes jei tu nieko nelaužai, vadinasi judi nepakankamai greitai“. 

Butelį atkimšo, džinas išskrido. Bet laisvas skraidė neilgai. Feisbukas, Gūglas ir kiti Silicio slėnio dievai patys to neįtardami išklibino logocentrinės sistemos pamatus. Prasidėjo tradicinės žiniasklaidos, tradicinių partijų ir šimtmečius gyvavusios tvarkos saulėlydis. Informacijos srautai užtvindė planetą kaip drumzlinos upės.  

Šiandien papasakosime apie Lietuvoje plintančius dezinformacijos kanalus. Jų vykdytojus, koordinatorius ir taikinius. Padėsime juos atpažinti ir suvokti toli šios veiklos siekiančius tikslus.

Bet pirmiausia – apie šio plačiai paplitusio reiškinio prigimtį.

Iš ko visa tai padaryta

„Įsivaizduokime kruizinį laivą. Viršuje – elitas, triume – apačios ir žiurkės. Tie sluoksniai vienas kito nematė niekada, nesusidurdavo. Ir staiga tame laive įvedė feisbuką“, – sako visuomenės veikėjas Algis Ramanauskas.

Algis Ramanauskas.

Milijardus profilių turinčiame tinkle – šimtai tūkstančių melagingų paskyrų. Daugybė chaotiškų, bet nemaža dalis turi konkrečius tikslus. Jos veikia pagal labai efektyvius algoritmus. Pradžioje – apie matomą veiklos pusę.

„Tie apačioje turi mobiliakus. Feisbuko profilį. Du, tris, keturis. Ir staiga gyvenantieji aukščiau pamato, kad tarp mūsų šitie egzistuoja ir veikia“, – priduria Algis.

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitose minimi veikėjai – tik ledkalnio viršūnė. Mūsų turimi duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvoje išaustas tankus dezinformacijos tinklas, kurio dalyviai veikia pagal tam tikrą logiką.

A. Ramanauskas nevynioja žodžių į vatą: „Tie bomžai susibūrė į chebras. Jie paleido ekspertai.eu, bukim vieningi, ldiena ir panašų šlamštą. Kitaip tariant, bomžai gavo tribūną, daug tribūnų“.

Tie bomžai susibūrė į chebras. Bomžai gavo tribūną, daug tribūnų.

Jų veikla neapsiriboja klastotėmis socialiniuose tinkluose. Nuolat kuriami nauji dezinformacijos portalai ir „YouTube“ kanalai. Išskirtinės šio proceso savybės – radikali ir nekonvencinė Lietuvos institucijų kritika, peržengianti bet kokias sveiko proto, konstruktyvumo ir elementaraus padorumo ribas.

Informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs: „Judame link globalių viduramžių, kai turime visas technologijas ir visa kita, bet informacijos kiekis toks didelis, kad esame pavargę ją tikrinti ir sugrįžtame į mitologijas, stereotipus, tradicines baimes ir panašiai“.

Apie ką dažniausiai meluojama

Tiki jie pačiais įvairiausiais dalykais. Štai pagrindinės temos, kuriomis dirbama pastaraisiais metais. Valdžia ir kariškiai kerta Lietuvos miškus. Atiminėja iš šeimų vaikus ir atiduoda juos svetimšaliams. Verčia skiepytis nuo užkrečiamųjų ligų ir tarnauja farmacijos korporacijoms.

„Feikas yra susijęs su nutaikymu į emocijas, bandoma ne informuoti, bet paskatinti pyktį, kartais meilę. Jausmai, kuriais bandoma manipuliuoti. Baimės dėl vaikų, nematomų grėsmių, radiacijos ar panašiai. Tos teorijos yra savotiška terpė išplauti realybę“, – sako N. Maliukevičius.

Nerijus Maliukevičius.

Jam pritaria žinomas tinklaraštininkas Ričardas Savukynas: „Yra portalų, kurie šiaip vaizduoja politizuotą žiniasklaidą, tokie kaip Sputnik. Yra labai daug portaliukų, kurie  rašo apie dietas ar sveiką mitybą arba gyvūnų auginimą, dvasingumą ir meditaciją. Bet vieną kartą iš dešimties ar dvidešimties publikuojamas propagandinis straipsnis, kurio tikslas paknisti kažkam protą“.

Daugelių šių projektų pirminis požymis – pseudopatriotiniai šūkiai. „Pabudome ir kelkimės“. „Būkime vieningi“. Pavadinimai tikslingai programuoja įspūdį apie tiesą, objektyvumą, ekspertizę.

„Tai yra savotiška priedangos strategija. Reikia įgyti patikimumą auditorijoje portalo pavadinimo prasme. Tradiciškai tie min.info, portalai ekspertai su europine priesaga ir panašiai“, – mano N.Maliukevičius. 

Žiema – geras metas kalbėti apie skiepų žalą, nes tai dėkinga ir efektyviai kiršinanti visuomenę tema. Kertinis teiginys: skiepai nuo gripo yra afera,  sugalvota farmacijos korporacijų, kurios uždirba milijardus iš pažeidžiamų žmonių. Temą galima vystyti įvairiomis kryptimis ir naudotis šaltiniais tiek Rytuose, tiek Vakaruose.

Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas pastebėjo, kad tai yra visomis sąmokslo teorijomis tikintys žmonės: „Jiems turbūt Žemė yra plokščia, rugsėjo 11-oji saviškių darbas, amerikiečiai nebuvo Mėnulyje nusileidę... Valdžia visa yra korumpuota, gėjai žudo vaikus ir panašiai. Dalis viršūnėlių yra protingesnės, jos tyčia tą suka, o apačios tikrai tuo naiviai tiki. Jie bet kokią žinią praryja.“

Karolis Žukauskas

K. Žukauskas per vadinamąjį Labanoro skandalą pastebėjo keistų dėsningumų. Žmonės, dalyvavę Garliavos istorijoje ir kovoję prieš žemės pardavimą užsieniečiams, staiga susitelkė ties gamtosauga.

„Keliamas nepasitikėjimas valstybe, institucijomis, kitais žmonėmis. Nuolatinis fonas. Tai feisbuko platforma kuriamos istorijos, kuriant tam tikras grupes, prireikus jas pervadinant. Arba „YouTube“ kanalai pervadinami pagal poreikius. Buvo prieš žemės pardavimą užsieniečiams, paskui persivadino miško gynėjais.

Tie patys žaidėjai persirengia ir staiga šoka į kitą traukinį ir važiuoja gelbėt vaikų. Jos atsiranda tyliai iš kažkur, bet staiga ir dingsta, kai yra nauja istorija. „Miškų skandalas nutilo, vos prasidėjo Kaune Eglės ir Gintaro vaiko istorija“, – pastebėjo K. Žukauskas.

Tie patys šaltiniai, jų platintojai ir kovotojai su neteisybe masiškai metėsi prie kitos emocingos temos, kuri nešė panašią žinią kaip kadaise Garliavos įvykių metu. Sistema nukreipta prieš žmones ir mūsų vaikus. Čia negalima niekuo pasitikėti.

„Vaikų tema nužudė miškų temą, kuri galbūt iki šiol būtų gyvavusi. Skiepai tie patys – tai viena ilgiausiai gyvuojančių temų. Prasidėjo panašiai kaip Venskienės skandalas. Toks yra Andrius Lobovas, žinomas Venckienės skandalo veikėjas, iššoka su kitomis temomis, bet tą vysto ilgiausiai“, – sako K. Žukauskas.