Dažnai girdime žodį „grafika“, matome grafikos darbus parodose ir knygose, bet retas kuris žinome, kaip ji gimsta. Supažindinti su šiuo tobulų linijų pasauliu pasiryžusi jauna menininkė Gražvyda Andrijauskaitė. Jos darbų parodos atidarymas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje bus ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose dailininkė parodys grafikos kūrimo procesą.

Džiaugsmas kurti ir dalytis

Duris į savo jaukius namus, kurie kartu yra ir dirbtuvės, atvėrė smulkutė maloniai besišypsanti tamsiaakė mergina. Tai – kaunietė, jaunosios kartos grafikė Gražvyda Andrijauskaitė. Jos nuoširdžius darbus galime pamatyti ne tik virtualioje erdvėje www.gart.lt/ , bet ir tokiuose tradiciniuose miesto renginiuose kaip Metų geriausio kūrinio ar „Atgimimo“ parodose.

Tai, kas šiandien daugeliui jaunųjų menininkų atrodo nuobodu ir neįdomu: neskubumas ir išbaigtumas, šokiruojamų detalių vengimas yra G.Andrijauskaitės kūrybos esmė. Gal todėl jos darbai tokie mieli ir jausmingi, tarsi pamatyti plačiai atvertomis vaiko akimis. Gyvenimo džiaugsmas kuriant sau ir dalijimasis juo su kitais – taip galima įvardyti menininkės kūrybą. Jai nesunkiai pavyksta savo darbams įkvėpti gyvybę ir išgauti vis kitokią meninę formą ir suvirpinti ne vieno širdį ir akį.

Dailininkė užaugo meno apsuptyje: tėtis – keramikas, mama – muzikė. Gražvyda mokėsi Kauno dailės gimnazijoj, vėliau studijas tęsė Vilniaus dailės akademijoje, kur ir įkrito į grafiką. „Niekada neabejojau savo pasirinkimu, visada žinojau, kad noriu pasirinkti grafiką. Man patinka tokia kruopšti specialybė, patinka smulkios detalės, patinka pats procesas – daryti smulkius dalykėlius. Grafika atitinka mano natūrą“, – sako dailininkė.

Nedideli, bet daugiasluoksniai

Jaunai grafikei mieliausios giliaspaudės technikos: ofortas, akvatinta, sausa adata. Paprastai vaizdas, pamatytas gatvėje ir įstrigęs galvoje, virsta piešiniu. Taip prasideda kūrybinis procesas G.Andrijauskaitės galvoje, dirbtuvėse ir namuose.

Toliau eskizas perkeliamas ant metalo lakšto ir raižomas. Šis procesas gali trukti ir keletą mėnesių, nes darbai labai išbaigti, juose daugybė detalių. Išraižius metale piešinį, prasideda kitas etapas – spausdinimas. Jis svarbus, nes kiekvieno atspaudo nuotaika gali būti kitokia, pakoreguota spalvų.

Dailininkės kūriniai – paprastai nedidelio formato. „Maža adatėle užpildyti dideles metalo plokštes paprasčiausiai neužtektų nei laiko, nei kantrybės“, – šypsosi ji, imdama į rankas juvelyriškai ornamentuotą „Saugančios namų dvasios“ plokštelę.

„Man nėra taip svarbu pati darbo tema, daug svarbiau jos forma. Todėl aš ilgiausiai galiu raižyti detales, ornamentus, ieškoti kaip jas pateikti“, – sako dailininkė.

Kiti grafikos darbai turi ne ką prastesnius užrašus: „Dūšelė“, „Angelas“, „Arkliukas“, „Užklotėlis“, „Roželė“, „Turinti didelę širdį“ – jie aiškiai nusako kūrinių nuotaiką ir turinį. Šie mažybiniais vardais pavadinti personažai atkeliavo iš namų aplinkos, miesto gatvių, gamtos, sutiktų žmonių, knygų.

Gyvenimo spalvos

Kūrybos pradžioje darbai buvo visiškai kitokie, niūresni – vyravo senų žmonių portretas, juoda ir balta spalvos, linija. Gimus dukrelei Elzei, pasikeitė temos, atlikimo maniera, atsirado spalvų, įsivyravo šiltos nuotaikos.

Šiandien personažų veiduose gali pamatyti dailininkės autoportretą, nueinančios Elzės siluetą ir dailininkės katę Genutę, mielai pozuojančią šeimininkei.

Kiti kūrinių veikėjai gimsta autorės galvoje, tačiau grafikė juos išpuošia tikromis mezginio ar senovinio audeklo detalėmis. G.Andrijauskaitės grafikos darbai pripildyti paslapčių – smulkių, užslėptų detalių, kurias žmogus atranda ne iš karto, o tarytum po truputį versdamas paveiksluose išraižytus knygos puslapius.

Kas? G.Andrijauskaitės darbo parodos atidarymas ir kūrybinės dirbtuvės.

Kur? Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Kada? Rugsėjo 13 d. 16 val.