T. Katinas teigia, kad buvo labai neįprasta skrendant iš aukšto stebėti ne lietuvišką žalumą, o nesibaigiančią dykumą.

„Peizažas visiškai kitoks, nei esame įpratę matyti. <...> Atrodo, kad labai paprasta skristi virš dykumos, nes gali nusileisti bet kur. Kitas dalykas – kaip iš tos dykumos išsikrapštyti“, – sako oreivis.

Lietuvių oreiviai tikina didelių netikėtumų išvengę, tačiau prisimena, kaip teko leistis ir namo kiemo teritorijoje.

„Per viena skrydį virš Hamameto miesto buvo perspektyva, kad galbūt leisimės paplūdimyje, bet pažeme vėjas vėl pasisuko atgal, tad mes leidomės namo kieme. Tiesa, vienas lenkų ekipažas leidosi paplūdimyje“, – prisimena T. Katinas.

R. Bakanauskas pasakoja, kad keliaujant po Tunisą įspūdį paliko didelė atskirtis tarp miestų.

„Labiau į pietus jautėmės kaip Katmandu priemiestis, o grįžę į Tuniso sostinę jautėmės kaip Marselyje“, – pasakoja oreivis.