Dingę ir sugrįžę

Pasaulio žiniasklaida dažnai informuoja apie dingusius žmones. Daugumos jų likimo taip ir nesužinome. Bet pasitaiko ir išimčių. Tokių žmonių istorijos dažnai būna vertos gero romano arba kvapą gniaužiančio filmo. Viena tokia istorija prasidėjo 1986 m., kai penkiametis indų berniukas Saru, atsiskyręs nuo brolio, įsėdo į tuščią traukinį, užmigo jame ir atsidūrė Kalkutoje – už 1600 kilometrų kitoje šalies pusėje.

Šis filmas gali būti laikomas gera žmogaus svajonių netikėto išsipildymo iliustracija.

Policijos išgelbėtą berniuką įsivaikino sutuoktinių pora iš Australijos. Tik po 25-erių metų vaikinui pavyko prisiminti svarbias tolimos vaikystės detales ir padedamam populiarios internetinės paieškos sistemos susirasti savo tikrąją šeimą.

Jei tokią istoriją būtų išgalvojęs koks nors rašytojas, jo knyga, tikriausiai, būtų vadinama dar vienu iš piršto išlaužtu siužetu, vertu tik vienkartinio skaitalo dalios. Bet į stebuklinę pasaką panaši "Liūto" istorija paties autoriaus buvo aprašyta knygoje "Ilga kelionė namo", kuri ir tapo filmo scenarijaus pagrindu. O realus gyvenimas dažnai būna pranašesnis už bet kokią literatūrinę išmonę.

Maži vaikai pranašesni

Tik finale sužinome, kodėl filmas pavadintas "Liūtu". Bet dabar šis žodis susijęs ne su dykumų karaliumi, o su pagrindinio herojaus vardu. Užaugusį Saru suvaidino jaunas indų aktorius Devas Patelis, kurį pamilome žiūrėdami "Lūšnynų milijonierių" ir "Geriausią egzotišką Marigold viešbutį". Po "Liūto" aktoriaus gerbėjų gretos turėtų dar labiau patankėti, nors, tiesą sakant, berniuką Saru suvaidinęs Sunny Pawaras yra kur kas nuoširdesnis ir natūralesnis: taip būna visada – apsimetinėti ir vaidinti dar neišmokę vaikai kine yra pranašesni už profesionalius aktorius.

Naujomis talento briaunomis nesužiba ir Nicole Kidman. Šį kartą jos vaidmuo antraplanis (už jį aktorė ir buvo nominuota "Oskarui") ir ypatingai pasireikšti nesuteikė galimybių: įsimena tik jos dramatiškas monologas apie skaudžią įsivaikinimo problemą.

Kinas atranda Tasmaniją

Didelė "Liūto" dalis nufilmuota Tasmanijoje – saloje, esančioje už 240 km į pietryčius nuo Australijos žemyno. Tai kol kas stambiausias čia įvykdytas tarptautinis kino projektas. Neseniai čia buvo filmuojamas ir mūsų matytas "Švyturys tarp dviejų vandenynų".

"Žiedų valdovo" filmai pasauliui atvėrė anksčiau mažai pažįstamą Naująją Zelandiją. Pasitelkus kiną Tasmanija gali tapti nauju turistų rojumi. Jei dar nežinote, kur jis yra, pasinaudokite Saru kelią namo padėjusia surasti programa "Google Earth".

Filmai su karma ir be jos

Istorija prasidėjo 1986 m., kai penkiametis indų berniukas Saru, atsiskyręs nuo brolio, įsėdo į tuščią traukinį, užmigo jame ir atsidūrė Kalkutoje.

2008-aisiais tikra kinematografinio pasaulio sensacija tapo britų režisieriaus Danny Boyle'o filmas "Lūšnynų milijonierius", nominuotas dešimčiai "Oskarų" ir gavęs aštuonias paauksuotas statulėles. Australijoje gimusio dizainerio Gartho Daviso debiutinis filmas "Liūtas" šiemet buvo nusipelnęs šešių nominacijų "Oskarui", bet per skandalu pasibaigusią ceremoniją jam prizų pritrūko.

Neįtikėtino populiarumo visame pasaulyje susilaukusio "Lūšnynų milijonieriaus" pagrindą sudaro Indijos diplomato Vikaso Swarupo romanas "Klausimai-atsakymai". Komentuodamas šią į 37 pasaulio kalbas išverstą knygą autorius teigė: "Tai romanas, įsišaknijęs indiškose tradicijose. Bet jame nėra karmos. Ir dharmos taip pat nėra. Aš tiesiog norėjau pasiekti idealią tikros istorijos ir prozos sąjungą."

Filme "Liūtas", sukurtame pagal išskirtinį likimą išgyvenusio jauno indo Saru Brierley'io knygą, dharmos, ko gero, taip pat nėra, o štai karma yra tokia stipri, kad šis filmas gali būti laikomas gera žmogaus svajonių netikėto išsipildymo iliustracija.

"Liūtas" ("Lion") ***

Drama. Australija, JAV, 2016 m. Rež. G.Davisas. Vaidina D.Patelis, N.Kidman, Rooney Mara, Davidas Wenhamas.

veiksmas 2

humoras 0

įtampa 2

erotika 0

siaubas 2

N-13