M. Stonkus: Gelminei sunku bučiuotis su manimi prie kitų žmonių

„Labai geras spektaklis“, – paprašyta apibūdinti komediją trimis žodžiais tiesiai šviesiai faktą konstatavo ir G. Glemžaitė. Ji spektaklyje vaidina drauge su sužadėtiniu M. Stonkumi. Nors tai ne pirmas jų bendras pasirodymas scenoje, tačiau pirmas, kai abu vaidina sutuoktinius. Aneta ir Armandas yra berniuko, kuris išmušė lazda du dantis kitam vaikui, tėvai. Jie atvyksta pas nukentėjusią šeimą Valentiną (G. Savickas) ir Veroniką (M. Noreikaitė) taikiai išspręsti susidariusios situacijos.

Nereikia būti aiškiaregiu, kad nuspėtum, jog jiems nepavyks. Priešais žiūrovų akis išsiskleis visa konflikto anatomija. Netrūks ne tik žodinių, bet ir fizinių dvikovų. Pusės ir sąjungininkai čia keičiasi vietomis. Neapykantos pliūpsnius lydi aistros proveržiai. Žodžiai nevyniojami į vatą, o poelgiai salę kartais priverčia aiktelėti. „Tai tokio organiškumo komedija, kokios tikrai nesate matę“, – sakė M. Stonkus. „Galime pro rakto skylutę pažiūrėti, kaip gyvena kiti žmonės. O jei jie gyvena pykdamiesi, konfliktuodami – mums dar įdomiau“, – teigė G. Savickas.

Anot M. Noreikaitės, „Gal nedarom tragedijos“ – spektaklis, kuris sukuria kino efektą. Veiksmas čia vystosi itin greitai. Žiūrovai negali patikėti, kaip ideali porelė Valentinas ir Veronika staiga tarsi zuikius iš skrybėlės ima traukti savo ydas, o Armandas ir Aneta, kurių šeimynine laime iš pirmo žvilgsnio gali ir suabejoti, staiga susilieja į ilgą ir aistringą bučinį.

M. Stonkus ir G. Glemžaitė juokiasi, kad faktas, jog jie yra pora ir gyvenime, šioje intymioje scenoje tikrai praverčia. „Bučinį tikrai būtų sunkiau suvaidinti su aktoriumi, kuris būtų tik kolega, nes vis tiek tai yra ganėtinai didelė intervencija į kito burną“, – sakė G. Glemžaitė. „Bet Gelminei vis tiek sunku bučiuotis su manim prie kitų žmonių, nes ji yra mergaitė“, – su meile apie sužadėtinę kalbėjo M. Stonkus.

Pagal garsios prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos kūrinį „Le Dieu du carnage“ sukurtas spektaklis stebina lietuviškomis aktualijomis, pažįstamais išsireiškimais ir juokeliais. Paversti prancūzų tragikomediją lietuviška, itin sėkmingai pavyko režisieriui Simonui Aškelavičiui. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė.