Popieriuje sustabdytos akimirkos

E.Majauskaitė-Zubkovienė pastebi, kad jauni tėvai sulaukia itin daug pamokymų ir moralų iš aplinkinių. Vaikų dar neturintiems atrodo, kad jie savo mažylį augintų kitaip. Tad kartais nevengiama smerkiančių žvilgsnių atžalų susilaukusių draugų link.

O mamos viena kitai neretai dalija neprašytus patarimus ir kaip įmanydamos stengiasi įpiršti savo nuomonę. Pati pašnekovė prieš dukros gimimą taip pat buvo susidariusi griežtą planą – štai taip darys, o taip tikrai ne. Tačiau, gimus dabar jau dvejų sulaukusiai dukrelei, pasirodė, kad viskas yra, švelniai tariant, kitaip. Ši patirtis Eglę paskatino socialiniame tinkle "Instagram" sukurti paskyrą "Aš kitaip auginčiau".

Joje jauna mama dalijasi kasdienybės džiaugsmais ir rūpesčiais, o šiuos pasakojimus papildo linksmomis iliustracijomis. Grafikos dizainerės specialybę turinti moteris tikisi piešiniais užfiksuoti kuo daugiau Mėtos vaikystės akimirkų. Tai ją veikia kaip terapija. Motinystės atostogų metu lengva paskęsti buities rūpesčiuose, tačiau piešimas Eglę atgaivina.

Pokyčiai: susilaukus pirmagimės Mėtos, E.Majauskaitės-Zubkovienės įsivaizdavimas apie vaiko auginimą subyrėjo – dabar ji dalijasi patirtimis, nesėkmėmis ir linksmais nutikimais.

"Augindama dukrelę nenorėjau prarasti įgūdžio piešti. Apleidus piešimą, ranka po kurio laiko ima nebeklausyti. Tad taip ne tik lavinu piešimo įgūdžius, bet ir savo vaikui siekiu sukurti tam tikrą dienoraštį. Mūsų kasdienybę ne tik iliustruoju, bet ir aprašau. Šiuos piešinius labai saugau, nes noriu, kad jie išliktų Mėtai. Juk po kelerių metų jai bus taip smagu viską peržiūrėti ir paskaityti, – pastebi jauna mama. – Žinoma, gimus dukrai norėjosi užtvindyti visą internetą jos nuotraukomis. Tačiau, kol neturėjau vaikų, buvau kitoje barikadų pusėje ir žinau, kad tokie vaizdai įdomūs tik tėvams ir seneliams. Todėl nusprendžiau nuo to susilaikyti. Pagalvojau, kad verčiau sukurti atskirą paskyrą, skirtą tiems, kuriems mūsų kasdienės akimirkos yra iš tiesų įdomios ir aktualios."

Nesiekiu nieko mokyti ar moralizuoti. Tiesiog norisi pasidalyti patirtimi, drauge pasijuokti iš nesėkmių ir kylančių iššūkių.

Motinystės staigmenos

Pasak E.Majauskaitės-Zubkovienės, kiekvienas mažylis yra individuali asmenybė. Būsimi tėvai gali planuoti, kiek tik nori, o galiausiai išeina kitaip. Todėl giminaičių ir aplinkinių pamokymai tinka ne visada.

Besilaukdama Eglė aplankė daugybę seminarų, išklausė pamokų ir kursų, perskaitė gausybę literatūros. Būsima mama susidarė tam tikrą vaiko auginimo programą ir turėjo griežtų lūkesčių, kaip viskas bus. Žinoma, gimusi Mėta situaciją apvertė aukštyn kojomis.

"Sakiau, kad tikrai ilgai nežindysiu, tačiau štai jau praėjo dveji metai, o aš vis dar žindau. Buvau įsitikinusi, kad kasdien virsiu košes ir tyreles, tačiau mano vaikas jų tiesiog nevalgo. Galvojau, kad motinystės atostogų metu apvažiuosiu visą Lietuvą ir pamatysiu, ko nemačiusi. Vis dėlto Mėta iki pusantrų metų nesėdėjo automobilinėje kėdutėje. Viso Kauno išvaikščioti taip pat nepavyko, nes dukrelė nemėgo vežimėlio, – juokiasi Eglė. – Vis dėlto buvo ir malonių staigmenų. Pavyzdžiui, buvau įsitikinusi, kad dukrelė naktimis nemiegos, jai pūs pilvą, pasireikš alergijų. Laimė, viso to išvengėme."

Besilaukdama Eglė taip pat buvo įsitikinusi, kad savo vaiko nuotraukų niekada nekels į socialinius tinklus. Tačiau ji sulaužė ir šį sau duotą pažadą. Eglės paskyros socialiniame tinkle sekėjos vis prašo parodyti Mėtą, tad ji kartais pasidalija dukrelės nuotrauka.

"Juokinga prisiminti, kaip kitados sakiau niekada viso to nedarysianti. Viskas pasikeitė, pasaulį išvydus Mėtai. Todėl šiandien dauguma girdimų pamokymų atrodo bereikšmiai. Vienai mamai galbūt pavyks žindyti ilgai, o kitai – trumpai. Abi šios situacijos yra vienodai geros, nes vaikai skirtingi. Tiesiog nėra vieno jų auginimo modelio, – mąsto jauna mama. – Pati nesiekiu nieko mokyti ar moralizuoti. Tiesiog norisi pasidalyti patirtimi, drauge pasijuokti iš nesėkmių ir kylančių iššūkių. Smagu pamatyti, kad ir kitoms mamoms iškyla panašių problemų ar netikėtumų kaip ir man. Tada nesijaučiu vieniša."

Prisiminimai: nenorėdama prarasti įgūdžio piešti ranka, kūrybinga mama ėmė fiksuoti kasdienes dukros gyvenimo akimirkas. 

Piešia tik ranka

E.Majauskaitė-Zubkovienė yra baigusi Vilniaus dailės akademiją, devynerius metus dirbo grafikos dizainere reklamos agentūrose. Pašnekovė Vytauto Didžiojo universitete dėsto iliustravimą.

"Pradėjusi dėstyti pastebėjau, kad visai nebeturiu ranka pieštų piešinių, nes viskas kompiuterizuota. Pagalvojau – kaip galiu dėstyti studentams, jei pati ranka seniai nebepiešiu? Po dešimties metų pertraukos vėl paimti pieštuką buvo sudėtinga, tačiau džiaugiuosi atgavusi įgūdžius. Juk kompiuteriu darbas vyksta visiškai kitaip. Rankos miklumo nenorėjau prarasti ir motinystės atostogų metu, tad ėmiau iliustruoti akimirkas iš Mėtos gyvenimo, – atskleidžia pašnekovė. – Stengiuosi, kad šie piešiniai būtų piešti būtent ranka. Keletą jų sukūriau ir planšete, tačiau vyras ir aplinkiniai patarė geriau iliustracijų neskaitmenizuoti. Be to, ranka piešti man kur kas smagiau ir greičiau."

Iš pradžių Eglė stengėsi piešti bent tris kartus per savaitę, tačiau vėliau atsidavė laiko tėkmei. Dabar ji piešia tada, kai Mėtos gyvenime įvyksta kas nors įdomaus. Kūrybinga moteris taip jau yra įamžinusi nemažai akimirkų iš dukrelės gyvenimo.

Tačiau laiko jas aprašyti randa ne visada. Kadangi motinystės atostogos eina į pabaigą, ji stengiasi šį laikotarpį kuo labiau išnaudoti buvimui su dukra. Kartais, atradusi prieš keletą mėnesių sukurtą piešinį, Eglė ne visada prisimena, kokią istoriją jis pasakoja. E.Majauskaitė-Zubkovienė piešia tik namuose, kad sukurtą darbą galėtų iškart įdėti į specialų lagaminą. Pašnekovė vengia dukros nuotykius ant popieriaus lapo fiksuoti viešose vietose. Pavyzdžiui, parke, stebint, kaip Mėta žaidžia.

"Žaidimų aikštelėje neretai tenka viską mesti ir bėgti gaudyti vaiko. Nenorėčiau, kad piešiniai, į kuriuos įdėta tiek darbo, susigadintų ar pradingtų. Norisi, kad jie išliktų Mėtai, kai ji paaugs. Todėl kūrybai renkuosi tik saugią aplinką", – paaiškina ji.

Prisiminimų iš ankstyvos vaikystės dažniausiai neišlieka, tad Eglė džiaugiasi, kad bent taip Mėta ateityje galės prisiminti pirmuosius savo gyvenimo metus. Mergaitė šiais piešiniais yra susidomėjusi ir dabar. Kadangi mažylė iliustracijas gražiai varto ir jų neplėšo, Eglė dukrelei savo darbus dažnai duoda peržiūrėti.

"Mėtai labai įdomu pažiūrėti, kur ji buvo, ką veikė. Neretai dukra mums su vyru papasakoja ir savo įvykių versiją, nes mėgsta analizuoti tai, ką mato", – juokiasi pašnekovė.

E.Majauskaitės-Zubkovienės piešiniuose yra ne tik Mėta su mama ir tėčiu, bet ir kiti šeimos nariai – katės Yzi ir Kiki, taip pat parke ar žaidimų aikštelėje sutikti vaikai. Eglė pasakoja, kad Mėta yra labai draugiškas ir daug meilės turintis vaikas. Parke ji nevengia pasidalyti žaislais su žaidimų draugais, o namuose stengiasi išmyluoti ne tik mamą su tėčiu, bet ir kates. Tad Kiki jau įprato Mėtos pasisaugoti, o Yzi kantriai kenčia meilės priepuolius ir nuo Mėtos nesitraukia nė per žingsnį.

Mergaitė mėgsta katėmis pasirūpinti ir pati. Pavyzdžiui, į dubenėlį įpilti vandens, o tada pašaukti murkles. Deja, išgirdusios riksmą, katės dažniausiai puola bėgti priešingomis kryptimis. Ši komiška situacija taip pat įamžinta Eglės piešinyje.

Vertingos pamokos

E.Majauskaitė-Zubkovienė neseniai ėmė piešti ir raidynus, kurie ateityje pravers Mėtai. Dukrai pradėjus kalbėti, savo iliustracijose Eglė nemažai vietos skyrė šiai temai. Mergaitei dar nemokant raiškiai ištarti žodžių, jos tėveliams neretai kyla klausimų – ko gi nori vaikas? Tad ant popieriaus nugula įvairių komiškų situacijų.

Pavyzdžiui, Eglei su Mėta važiuojant dviračiu, dukrelė vis prašė stoti. Sustojus ir nuo dviračio nulipus kelis kartus, paaiškėjo, kad "stoti" reiškia ne sustoti, o atsistoti. Mėta prašė, kad mama mintų atsistojusi – ant sėdynės norėjo sėdėti jos mėgstamiausias žaislas pingvinas Dy.

Mergaitės senelio Lenkijoje pirktas pliušinis gyvūnėlis mergaitę lydi visur. Tad pingvinas E.Majauskaitės-Zubkovienės iliustracijose figūruoja nuolatos. Eglė su vyru Andriumi net susirūpino – kas bus, jeigu žaislui kas nors nutiks? Laimė, internetu pavyko užsakyti panašų pingviną, kurį Mėta iškart pamilo, ir pavadino Dy mama.

Savo piešiniuose Eglė iliustruoja ir kasdienybėje sutiktus žmones. Pavyzdžiui, parke patarimus iš serijos "aš kitaip auginčiau" dalijančias mamas. Vienai jų užkliuvo per vasaros karščius su kelius atidengiančia suknele žaidžianti Mėta. Parke sutiktos moters manymu, mažos mergaitės negali žaisti be kelnių, nes jų keliai taps negražūs. Pašnekovė pasakoja neretai sulaukianti panašių pamokymų, tačiau į juos jau išmokusi nekreipti dėmesio.

"Dažnai tenka išgirsti, kad žindau per ilgai, mūsų dukra turi per daug žaislų ir pan. Tačiau auginti vaiką yra labai asmeniškas dalykas. Neįsivaizduoju, iš kur kyla įsitikinimas, kad egzistuoja tik vienas tinkamas motinystės modelis. Todėl pati stengiuosi nieko nemoralizuoti, – teigia Eglė. – Interneto forumuose kartais paskaitau mamyčių diskusijų ir neretai būnu nemaloniai nustebinta. Atrodo, kad moterys net bijo paklausti apie žinduką, pientraukį ar kūdikio nešioklę, nes tuoj bus užsipultos supermamų. Smagu, kad mano aplinkoje lieka vis mažiau savo nuomonę įkyriai piršti linkusių žmonių. Paskyra socialiniame tinkle padovanojo nemažai draugysčių su mamomis, kurios supranta, kad visos mes augintume kitaip."

Pasak pašnekovės, Mėta ją išmokė daugybės dalykų. Visų pirma, sustoti kasdienybėje, įvertinti gražias akimirkas, taip intensyviai nebedirbti. Eglė įgavo ir daugiau kantrybės bei disciplinos, kurių, kaip pati sako, niekada neturėjo. Mėta į mamos gyvenimą atnešė ir pačios tyriausios – besąlygiškos meilės.

"Laikas taip greitai bėga, atrodo, kad dukra auga ne dienomis, o valandomis. Nekantrauju ją dar geriau pažinti ir pamatyti, kokie nauji nuotykiai mūsų laukia", – šypsosi jauna mama E.Majauskaitė-Zubkovienė.