S. Basso savo trumpą gyvenimą paskyrė genų sutrikimo, vadinamo progerija, tyrimams ir propagavimui. Jis viską darė tikėdamasis, kad ateities kartoms nereikės patirti to, ką jis patyrė.
Progerija vyrui buvo diagnozuota, kai jam buvo dveji, rašoma CBC portale.
2005 m., kai jam buvo 10 metų, jis su tėvais įkūrė Italijos progerijos asociaciją – labdaros organizaciją, kuri remia progerijos tyrimus ir šeimas, susiduriančias su šia liga.
Scanpix nuotr.
„Šiandien mūsų šviesa, mūsų vadovas, užgeso. Dėkojame, Sammy, kad padarė mus šio nuostabaus gyvenimo dalimi“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė asociacija.
S. Basso gyveno ilgiau nei bet kas kitas su šia liga, tačiau jo mirtis vis tiek šokiravo jį pažinojusius ir mylėjusius asmenis.
„Mes visi žinojome, kad Sammy negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, tačiau jis buvo toks gyvybingas. Jis buvo toks gyvas“, – sakė S. Basso draugas ir kolega daktaras Francisas Collinsas.
„Man patinka mano gyvenimas toks, koks jis yra, nes tai yra mano gyvenimas. Turiu draugus, tėvus, šeimą. Tai yra patys svarbiausi dalykai. Progerija yra nedidelė mano gyvenimo dalis, nes ji veikia tik kūną“, – sakė jis 2016 metais duodamas interviu katalikiškam leidiniui „Aleteia“.
Progeriją sukelia viena geno mutacija. Pasaulyje yra tik 130 pripažintų atvejų, iš kurių keturi – Italijoje.
Tai gali sukelti daugybę sveikatos problemų, įskaitant skausmą, augimo sulėtėjimą, širdies ir kraujagyslių ligas bei sąnarių problemas, taip pat išskirtinę išvaizdą, kuri paprastai apima nuplikimą, didelę galvą, smailia nosį ir riebalų trūkumą po oda.
Pasak Mayo klinikos, vidutinė žmonių, sergančių progerija, gyvenimo trukmė yra 15 metų, o be gydymo – 13,5 metų.
Genetikas F. Collinsas teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl S. Basso gyveno taip ilgai yra ta, kad jis savanoriškai dalyvavo klinikiniame tyrime, kuris tapo pirmuoju patvirtintu vaistu nuo šios ligos.
Naujausi komentarai