Jo šeima pranešė, kad kompozitorius mirė netikėtai.
Mirties priežastis nebuvo atskleista. Vos prieš tris savaites G. Fentonas buvo pasirašęs naują pasaulinę leidybos sutartį ir tuomet pasakojo dirbantis prie dviejų naujų filmų garso takelių bei miuziklo.
Kompozitorius paliko žmoną Amandą, buvusią žmoną Jane, vaikus Gemma, Grace ir Bridget bei šešis anūkus.
Muzika tapo svarbesnė už futbolą
G. Fentonas gimė 1949 metais Bromlyje, Kente, George'o Howe vardu.
Jo tėvas buvo mechanikos inžinierius ir grojo būgnais, o motina, prieš karo metais tapdama slaugytoja, buvo šokėja ir grojo pianinu.
Pats G. Fentonas būdamas septynerių pasirinko elektrinę gitarą.
„Tuomet muzika tapo svarbesnė už futbolą. „The Beatles“ man padarė didžiulę įtaką“, – vėliau pasakojo jis.
Pirmąsias gitaros pamokas būsimam kompozitoriui davė Brianas Ruddas, į šeimos gyvenimą iš pradžių patekęs kaip kaminkrėtys.
„Jis atėjo į mūsų gyvenimą kaip kaminkrėtys, nors akivaizdžiai toks nebuvo. Mano mama ant jo labai supyko, nes jis pripildė namus suodžių“, – prisiminė G. Fentonas.
Išeidamas vyras pasakė suderinęs berniuko gitarą. Tuomet G. Fentono motina pasiūlė už pridarytą netvarką atsilyginti muzikos pamoka – taip jų pamokos ir prasidėjo.
Iš pradžių rinkosi aktoriaus kelią
Vėliau G. Fentonas pradėjo mokytis groti bažnytiniais vargonais, tačiau atsisakė galimybės studijuoti muzikos koledže ir nusprendė siekti aktoriaus karjeros.
1968 metais jis vaidino pirmojoje Alano Bennetto pjesėje Vest Ende „Forty Years On“.
Prisijungęs prie aktorių profesinės sąjungos „Equity“ jis turėjo pakeisti pavardę, nes pagal jos taisykles du aktoriai negalėjo turėti vienodo vardo. Tuomet jis pasirinko motinos mergautinę pavardę Fenton.
Tame pačiame spektaklyje jis taip pat pavaduodavo muzikinį vadovą Carlą Davisą, vėliau tapusį žinomu kino ir televizijos muzikos kompozitoriumi.
Po metų G. Fentonas pasirašė įrašų sutartį ir Švedijoje pateko į populiariausių kūrinių dešimtuką su „The Beatles“ dainos „Maxwell's Silver Hammer“ versija. Vis dėlto solinė muzikinė karjera truko neilgai.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje jis reguliariai vaidino kareivį Martiną Gimbelį ITV seriale „Emmerdale Farm“.
Tačiau režisieriams vis dažniau skiriant jam vaidmenis, kuriuose reikėdavo groti muzikos instrumentu, G. Fentonas galiausiai nusprendė susitelkti į muziką.
„Gandis“ atnešė pirmąją „Oskaro“ nominaciją
Pirmąjį kompozitoriaus ir muzikinio vadovo darbą G. Fentonas gavo 1974 metais Karališkojoje Šekspyro trupėje statant „Dvyliktąją naktį“.
Po aštuonerių metų jis buvo nominuotas „Oskarui“ už muziką Richardo Attenborough filmui „Gandis“.
Kuriant garso takelį G. Fentonas dirbo su indų kompozitoriumi ir instrumentalistu Ravi Shankaru. Jie kūrė temas, atspindinčias Indijos muzikines tradicijas.
Tai buvo vos ketvirtasis G. Fentono bandymas kurti muziką filmui, o pats kompozitorius tuo metu vis dar buvo savamokslis.
Devintajame dešimtmetyje jis kūrė muziką televizijos serialams „The Jewel in the Crown“, „The Monocled Mutineer“ ir Alano Bennetto „Talking Heads“.
Jo kūrybą girdėjo ir milijonai BBC žiūrovų – G. Fentonas sukūrė melodijas laidoms „One O'Clock News“, „Six O'Clock News“, „Nine O'Clock News“, „Newsnight“, „The Money Programme“ ir BBC radijo programai „PM“.
Už vieną filmą gavo dvi „Oskaro“ nominacijas
1987 metais kurdamas muziką filmui „Cry Freedom“ apie Pietų Afrikos aktyvistą Steve'ą Biko, G. Fentonas bendradarbiavo su Pietų Afrikos džiazo muzikantu Jonasu Gwangwa.
Už šį darbą jis sulaukė dviejų „Oskaro“ nominacijų – už geriausią originalią muziką ir dainą.
Filmo pagrindiniame kūrinyje netikėtai liko ir paties G. Fentono balsas. Iš pradžių jis buvo įdainavęs Pietų Afrikos valdžios įkalintų ar nužudytų kovotojų su apartheidu pavardes tik kaip pavyzdį J. Gwangwai.
Tačiau muzikantas nusprendė dalį įrašo palikti kaip „brolybės gestą“.
„Tada kūrinys buvo nominuotas „Oskarui“, todėl staiga atsidūriau tiesioginėje televizijos transliacijoje ir dainavau maždaug milijardui žmonių – to visai neplanavau“, – vėliau BBC laidoje „Desert Island Discs“ pasakojo kompozitorius.
Muzika skambėjo dokumentiniuose serialuose
1990 metais sukūręs muziką BBC serialui „Trials of Life“, G. Fentonas vėliau kūrė muziką Davido Attenborough dokumentinių filmų trilogijai – „The Blue Planet“, „Planet Earth“ ir „Frozen Planet“.
Už darbą „The Blue Planet“ jis buvo įvertintas BAFTA, „Emmy“ ir „Ivor Novello“ apdovanojimais.
Po dokumentinių filmų sėkmės kompozitorius sukūrė ir koncertinę programą „The Blue Planet in Concert“, kurią atliko garsūs orkestrai įvairiose pasaulio šalyse.
Tarp kitų žinomų G. Fentono darbų – filmai „The Long Walk Home“, „You've Got Mail“, „Sweet Home Alabama“, „The Lady in the Van“ ir „Mrs Henderson Presents“.
Jis taip pat dažniau nei bet kuris kitas kompozitorius bendradarbiavo su britų režisieriumi Kenu Loachu. Jiedu kartu dirbo prie 18 filmų, tarp jų „Ladybird, Ladybird“, „I, Daniel Blake“ ir 2006 metais Kanų kino festivalio „Auksinę palmės šakelę“ laimėjusio „The Wind That Shakes the Barley“.
Karjerą vadino atsitiktinumu
G. Fentonas įkūrė Profesionalių kompozitorių asociaciją, vėliau susijungusią su „The Ivors Academy“. Jis tapo vienu iš nedaugelio muzikų, kuriems suteikta šios akademijos narystė kartu su seru Andrew Lloydu Webberiu, seru Eltonu Johnu, Kate Bush ir kitais.
Kompozitorius taip pat buvo kviestinis Karališkojo muzikos koledžo ir Notingamo universiteto profesorius, o 2023 metais už nuopelnus muzikai jam suteiktas Britų imperijos ordino komandoro titulas.
G. Fentonas dažnai sakydavo, kad jo muzikinė karjera susiklostė atsitiktinai, tačiau didžiausią džiaugsmą jam teikdavo akimirka, kai parašyta muzika pirmą kartą nuskambėdavo atliekama kitų.
„Kompozitoriui tai yra didžiausias malonumas, kokį gali patirti“, – yra sakęs jis.
Naujausi komentarai