Iki rekonstruotos Nacionalinės dailės galerijos atidarymo liko 12 dienų. "Dvi savaitės", – ramindama save ar kitus "su magaryčiomis" laiką skaičiuoja galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

Sudėtingas pervežimas

"Jei pritrūks dienų, turėsime naktis", – nusijuokusi prideda dailėtyrininkė. Bet kol kas neatrodo, kad tų naktų prireiktų. Kaip ir planuota, šią savaitę bus pradėta eksponuoti nuolatinė galerijos ekspozicija, kurioje – Lietuvos vaizduojamoji dailė nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Be to, galerijos specialistų komanda jau pradeda priimti iš užsienio atvykstančius parodos "Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba" eksponatus.

Pusė šios parodos – 89 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai – prieš kelias dienas atkeliavo į sostinę iš Kauno – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus – ir šią savaitę taip pat bus pradėti eksponuoti. Vienai trumpiausių savo "biografijoje" kelionei jie buvo parengti iš anksto – dvi dienas juos pakavo muziejaus darbuotojai ir trys restauratoriai, specialiai šiam darbui atvykę iš Vilniaus P.Gudyno restauravimo centro Vilniuje. Sandariai įpakuoti į smūgius minkštinančias medžiagas, kūriniai buvo sudėti į specialias medines dėžes.

100 km iš Kauno į Vilnių juos gabeno meno kūrinius vežanti estų firma KLG. "Šias dėžes būtina laikyti gulsčiai, o šias – vertikaliai", "Atsargiau, nedėkite dėžių vienos ant kitos", "Pataisykite šitą – nelygiai pastatėte, važiuojant judės", – į vilkiką dėžes su neįkainojamais kūriniais kraunantiems estams patarimus rusiškai dalijo muziejininkės. Specialiais diržais dėžės buvo pritvirtintos prie vilkiko sienų.

Vilkike – speciali įranga

Meno kūriniams vežti skirtame automobilyje įprastinės lingės pakeistos minkštinančiomis smūgius, veikia kondicionavimo sistema, įrengta infraraudonųjų spindulių kamera, leidžianti matyti tamsoje.

"Per kelionę būdami kabinoje matome, kas vyksta priekaboje. Jei kuri dėžė atsipalaiduotų, sustotume ir pataisytume, – apie šedevrų vežimo ypatumus pasakojo KLG vairuotojas Andresas Soppe. – Negalime daryti jokių staigių manevrų – nei stabdyti, nei spausti greičio pedalo. Net autostrada važiuojame ne daugiau kaip 90 km/ val. greičiu."

A.Soppe ir jo kolega tiesiai iš Vilniaus išvyko į Vokietiją, iš kur į tą pačią parodą Nacionalinėje dailės galerijoje turi atvežti du vokiečių modernisto Wenzelio Habliko kūrinius.

"Visada truputį neramu, kai M.K.Čiurlionį išleidžiame į kelionę. Bet mūsų genijaus darbai yra ir labai toli keliavę. Dabar daug ramiau, nei išleidžiant kūrinius į Japoniją, kai laukė tūkstančių kilometrų kelionė, dalis jos – virš vandens", – pasakojo muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Nijolė Adomavičienė. Ir prisipažino: visiškai ramu bus tada, kai M.K.Čiurlionis sugrįš į muziejų Kaune.

Proga verta vargų

Kaip įprasta per tokias keliones, M.K.Čiurlionio kūriniai yra apdrausti. Pasak galerijos vadovės L.Jablonskienės, iš pradžių veikia vadinamasis nuo vinies iki vinies (angl. – from nail to nail) draudimas – dailės darbai apdraudžiami nuo to momento, kai nukabinami nuo sienos, iki tada, kol patenka ant kitos galerijos sienos, paskui pradeda galioti visos parodos draudimas.

Ir kelionę "nuo vinies iki vinies", ir visą parodą "Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba" 100 proc. draudžia bendrovė "BTA draudimas". Bendra parodos, į kurią atkeliauja garsių vokiečių, rusų, latvių, čekų, suomių, norvegų, austrų dailininkų kūriniai, vertė siekia 100 mln. litų.

L.Jablonskienė karštai reagavo pasiteiravus, ar tikrai verta rizikuoti garsiojo Lietuvos klasiko darbų būkle, patirti daugybę rūpesčių ir išlaidų dėl 100 km atstumo, kuris turėtų būti nesunkiai įveikiamas kiekvienam, norinčiam pamatyti M.K.Čiurlionio kūrybą.

"Kodėl M.K.Čiurlionio darbai neturėtų judėti? Jie keliavo ir į Prancūziją, ir į Vokietiją, ir į Japoniją, – priminė Nacionalinės dailės galerijos vadovė. – Manau, Lietuvos tūkstantmečio metai ir tai, kad Vilnius šiemet – Europos kultūros sostinė, yra puiki proga jiems atkeliauti pas mus. Beje, tai tikrai nėra galerijos voliuntaristinė idėja: parodos "Spalvų ir garsų dialogai" koncepcija – parodyti M.K.Čiurlionį su jo amžininkais – buvo vienas kertinių programos punktų rašant paraišką dėl galimybės Vilniui tapti kultūros sostine."