Marijonas Mikutavčius per sunkmetį ramus. Negi jis neturi paskolų? Dainininkas prunkštelėja: ne, ačiū Dievui. Jis – senamadiškų pažiūrų, niekada neplanavo dešimtmetį į priekį, netikėjo kreditais.

– Esi sakęs, kad rudenį ir pavasarį tave apima noras įsimylėti. Ar ką nors jau įsimylėjai?

– Viskas gerai.

– Vienam "viskas gerai" – vienintelė meilė, kitam – kiekvieną savaitgalį nauja didžiakrūtė blondinė, trečiam – vienatvė.

– Turiu simpatiją.

– Vadinasi, įveikei depresiją ir išsilaižei žaizdas po skyrybų?

– Žaizdų pasitaiko visiems, tai – gyvenimas... Mielas drauge, bet man sunku apie tai kalbėti.

– O kas ta simpatija šalia tavęs?

– Sau esu pažadėjęs, kad niekada nekalbėsiu apie man labai svarbius žmones.

– Dar neseniai tu dainavai "Aš miręs." Dabar – prisikėlęs?

– Ir dabar vieną dieną galiu būti miręs, kitą – žydintis (juokiasi).

– Girdėjai gandus, kad Marijonas vartoja narkotikus?

– Viešpatie, – atsidūsta. – Aš neslepiu: esu vartojęs kelių rūšių narkotikų. Kodėl? Kaip mes pradedame rūkyti ar išgeriame pirmąją taurelę? Smalsumas, kvailumas, noras kažką išbandyti? Nematau bėdos patirti kai kuriuos dalykus.

– Narkotikai nėra tavo bėda?

– Ne, nes buvau suaugęs bernas. Turbūt baisiau, kai jų pabando paauglys. Kada paskutinį kartą bandžiau "baltosios mirties"? Turbūt 25 metų. Heroino nebandžiau ir nenoriu. Bijau adatų. Mačiau į niekur važiuojančius draugus. Kiekvienas turime savo ribas.

– Po dvejų metų tau sukaks keturiasdešimt. Ar nėra noro viską keisti, net mesti ir paklajoti po pasaulį?

– Artėju prie kažko panašaus. Bet į vienuolyną neužsidarysiu.

– Mėgsti ir pats žaidi futbolą. Taigi – čempionų lygos finalas: "Barsa" ar "Miu"?

– Sirgau už "Arsenalą", deja, jiems nepavyko. Sirgsiu už "Barsą", nes šiuo metu jie – stipriausia, verta pergalės komanda. Tai būtų ir atsvara britų hegemonijai.