Mokanti ir nebijanti būti efektinga

Ji ryški ne tik vakarėliuose, bet ir oficialiuose renginiuose. Zita Tallat-Kelpšaitė šypteli – kitaip ir negalėtų būti, nes tai esą diktuoja jau vien tamsus jos gymis. Moteris prisiminė nevykusį eksperimentą, kai kartą iš tamsbruvės nusprendė tapti blondine. „Atrodė, kad aš tiesiog išnykau, – juokėsi ji. – Man netinka ne tik pastelinės spalvos, bet ir smulkūs, blankūs aksesuarai – jie ant manęs ištirpsta.“

Turi per 100 skrybėlių

Originaliai ir stilingai besirengianti moteris savo garderobo neįsivaizduotų be įvairių aksesuarų –pradedant papuošalais ir baigiant pirštinėmis.
Jų neretai galima rasti ir itin talpioje verslininkės rankinėje. Pašnekovė prisipažino, kad darbinį oficialų kostiumėlį vos keletu detalių galėtų beregint paversti neatpažįstamu ir pritaikyti mažiau dalykinei situacijai. Tokių metamorfozių verslininkei tenka patirti gana dažnai.

Tačiau bene labiausiai Z.Tallat-Kelpšaitė garsėja silpnybe skrybėlėms. Pašnekovė šmaikštaudama paprieštaravo, kad tai ji veikiau pavadintų savo stiprybe. Jūrinės tematikos žurnalo redaktorė ir leidėja net ir tradiciniame leidinio komentare nepraleidžia progos įsiamžinti vis nauju galvos apdangalu.

Įvairiausių formų, faktūrų bei dydžių skrybėlės klaipėdietės garderobe sudaro ištisą kolekciją. Moteris šypsojosi seniai beskaičiavusi visus turimus galvos apdangalus, tačiau spėjo, jog jų galėtų būti ne mažiau kaip 100.

Pašaipių komentarų nebijo

Pabodusias ar nudėvėtas skrybėlaites kaipmat pakeičia nauji egzemplioriai. „Beveik kiekviena turi savo istoriją, kaip ir mano papuošalai. Neperku jų šiaip sau, tai susiję su kokia nors kelione ar proga“, – aiškino pašnekovė.

Ponia Zita patikino kokybiškų ir įdomių gaminių randanti ne tik užsienyje, bet ir specializuotose uostamiesčio parduotuvėse. Pamėgtą aksesuarą moteris apsidžiaugia gavusi ir dovanų.

Paklausta, ar nesibaimina būti sutapatinta su prieštaringai vertinama Lietuvos veikėja, kurios įvaizdis neatsiejamas su plačiabryle skrybėle, klaipėdietė visiškai nesutriko.
„Nelabai kreipiu dėmesį į kokius nors komentarus, o baimių apskritai neturiu – nei susijusių su mano stiliumi, nei su gyvenimo būdu ar darbu. Vaikystėje didžiausia baimė atrodė naktį eiti per kapines. Bet kartą nusprendžiau, kad turiu tai padaryti. Perėjau – ir nieko neatsitiko. Supratau, kad gyvenime nereikia nieko bijoti. Baimė – tam tikras kompleksas, kurį galima įveikti, reikia tik atrasti raktą“, – samprotavo pašnekovė.

Mezginys gimdavo per naktį

„Niekada nesivaikau madų, tačiau, kad ir kaip būtų keista, intuityviai numatau į priekį, kas ateityje bus madinga. Jaunystėje sukurdavau panašių formų drabužius, kokie madingi dabar. O tuomet tai atrodė visiškai „ne į temą“. Man tiesiog patinka improvizuoti, puoštis, mėgstu tai daryti nuo vaikystės – kad ir jurginą įsisegusi į plaukus“, – šypsojosi moteris.

Anot pašnekovės, pilkais sovietmečio laikais efektingą rūbą ji „sumeistraudavo“ kone iš nieko – megzdama, siūdama ar persiūdama drabužius. Moteris prisiminė, jog apsiginklavusi storais virbalais ir siūlais suknelę vakarėliui sugebėdavo nusimegzti per naktį. Dabar tokiems rankdarbiams nebėra nei laiko, nei poreikio.

Ypatingomis progomis moteris skuba pas klaipėdietę dizainerę Ainą Zinčiukaitę, o gatavų drabužių nepraleidžia progos įsigyti ne tik Lietuvoje, bet ir kelionėse.
Ką ji turi išskirtinio?

Z.Tallat-Kelpšaitė tikino nesivaikanti skambių prekių ženklų, o ir menkai jais besidominti – esą svarbiausias kriterijus, ar daiktas patinka, ar ne. „O kai tie ženklai atvirai demonstruojami, išverčiamos etiketės, man tai kvepia snobizmu. Nesakau, kad tai blogai, bet aš jo tiesiog neturiu“, – aiškino verslininkė.

„Skaičiuoju pinigus ir nešvaistau jų šiaip sau. Jeigu kažką sau leidžiu, manau, kad to nusipelniau – taip save pagiriu, paskatinu už kokį nors darbą. Kartais matyti, kad moteris į save labai daug investavo, tačiau efekto nėra“, – apgailestavo pašnekovė.

* Klaipėdietei būtų ypač smalsu sudalyvauti tradicinėse žirgų lenktynėse Didžiojoje Britanijoje, kur vyksta ir savotiškas skrybėlaičių paradas.

* Pagrindinė verslininkės drabužių spalva – juoda, kuri pagyvinama įvairiais akcentais. Savo garderobo moteris neįsivaizduotų ir be mažos juodos suknelės, pirštinių, skrybėlių bei papuošalų.

* Ar Z.Tallat-Kelpšaitės drabužinėje yra vietos džinsams? „Be abejo“, – patikino moteris. Bene vienintelis dalykas, kurio čia neaptiktum nė su žiburiu, – kaliošai ir guminiai batai.