Visų Baltijos šalių vieno aktoriaus teatrus suvienijusio festivalio "MonoBaltija" du pagrindiniai prizai liko Lietuvoje.

Keturias dienas monospektaklių festivalis publiką, žiuri ir festivalio svečius vertė koncentruotis tik į veiksmą teatro scenos dėžutėje. Dvi žiuri – žiūrovų ir profesionalų – renginio laureatus rinko iš vienuolikos dalyvių. Tarptautinė profesionalų žiuri, vadovaujama teatro kritiko, rusų Maskvos tarptautinio vieno aktoriaus teatro festivalio direktoriaus Valerijaus Chazanovo, svarbiausią – pirmąjį – festivalio prizą skyrė Birutei Mar už pačios režisuotą ir vaidinamą monospektaklį pagal Marguerite Duras romaną "Meilužis".

Atsiimdama prizą, B.Mar oponavo festivalio direktoriaus Aleksandro Rubinovo išsakytai minčiai, kad menas konkursiniuose festivaliuose tampa sportu. "Teatras – ne sportas. Tai žavinga ir laikina, teisinga ir neteisinga emocija. Keista pirmąkart vaidinti "Meilužį" Kaune, per devynerius metus su juo apkeliavus visą pasaulį", – prisipažino aštuonių tarptautinių teatro festivalių prizus už šį spektaklį pelniusi Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė.

Antrasis žiuri prizas iškeliavo į Estiją – Tõnu Ojai už Andrus Kivirähk parašytą ir režisuotą "Gaidelį iš elementoriaus". Trečiasis prizas atiteko kitai Lietuvos atstovei – Aldonai Bendoriūtei už suomio Kristiano Smedso režisuotas "Liūdnas dainas iš Europos širdies" pagal Fiodoro Dostojevskio kūrybą.

Specialus profesionalų žiuri prizas skirtas švedui Rogeriui Westbergui, įrodžiusiam, kad Williamo Shakespeare "Hamletas" gali tapti komedija, kurioje net klausimas "Būti ar nebūti?" skamba juokingai.

Žiūrovų žiuri prizą į Lenkiją išsivežė Januszas Stolarskis. Nors daugelis žiūrovų nesuprato monodramos "Ecce homo" teksto, kurioje filosofo Friedricho Nietzsche monologas skamba lenkiškai, žiūrovų komisija įvertino aktoriaus energetiką ir netradicinės formos paieškas.

Per festivalį virė aktyvios žiuri, dalyvių ir svečių diskusijos. Diskutuota ir dėl monospektaklių vertimų. "MonoBaltijoje" spektakliai nebuvo verčiami – atliekami anglų, rusų, lietuvių, lenkų kalbomis. Diskusijose prieita prie išvados, kad be vertimo monospektaklis praranda 70 proc. turinio, su vertimu – visus 100 proc. Dėl to užsienyje rodomi monospektakliai dažnai neverčiami.

"Vertimas sugadina spektaklį. Jei reikia skaityti ilgus vertimo titrus – tai išblaško žiūrovą ir nukreipia jo dėmesį nuo to, kas vyksta scenoje. Sinchroninis vertimas, transliuojamas per ausines, irgi netobulas: ir intonacijos ne tos, ir vertimas atsilieka nuo to, kas vyksta scenoje", – aiškino A.Rubinovas.

Festivalio diskusijose monospektaklis vadintas keistu žanru. "Monospektaklis būna arba geras, arba prastas. Čia panaši situacija, kai susitinka du žmonės. Kontaktas užsimezga arba ne – vidurio paprastai nėra. Monospektaklyje taip pat susitinka vienas aktorius ir žiūrovas", – sakė B.Mar.

Festivalio organizatoriai dėkojo tarptautinio monospektaklių festivalio – Vroclavo "Wrostja" – sumanytojui ir organizatoriui Wiesławui Gerui, prieš metus įtikinusiam miesto vadovus dėl mažoje erdvėje išsidėsčiusio didelio kamerinių scenų skaičiaus ir žmonių, galinčių organizuoti tarptautinius renginius, Kauną esant puikia vieta monospektaklių festivaliams.

Gavęs Kauno mero Andriaus Kupčinsko pažadą iš miesto biudžeto festivalį paremti ir kitąmet, festivalio direktorius A.Rubinovas, perfrazuodamas vieno animacinio filmo herojų, paskelbė: "Festivalis mirė. Tegyvuoja festivalis!"