Fortepijoninės muzikos rečitalis po atviru dangumi, romansų vakaras ant per Kuršių marias plaukiančio muzikuojančio kelto denio ir Viačeslavo Ganelino miuziklo "Velnio nuotaka" premjera Klaipėdos muzikiniame teatre – tai vis XV tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" renginiai, viliojantys publiką paskutinėmis vasaros dienomis.

Po "Arka" – trupinėlis Paryžiaus

Įpusėjęs "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" antrąjį festivalio mėnesį pradėjo Neringoje, kur Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje rugpjūčio 4-ąją savo solinę programą "Moterų dainos" pristatė Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė, įtikinusi, kad moterys kompozitorės niekuo nenusileidžia vyrams – vedamos besąlygiškos meilės muzikai, talentingos moterys visais laikais kūrė nuostabią vokalinę muziką. Koncerte "Moterų dainos" pirmąkart Lietuvoje skambėjo žymiausi įvairių laikmečių moterų kompozitorių sukurti vokaliniai kūriniai.

O šįvakar 21 val. į intriguojantį fortepijoninės muzikos koncertą uostamiesčio skvere prie "Arkos" paminklo kviečia festivalio viešnia – pianistė Marija Kalvelytė.

Neringoje gyvenančios ir dirbančios pianistės karjeroje – daug lemtingų atsitiktinumų. Tačiau, jos pačios teigimu, vienus didžiausių gyvenimo ir kūrybos išbandymų bei pasiekimų ji patyrė Paryžiuje, studijuodama tenykštėje konservatorijoje prof. M.Beroff ir D.Pasqual fortepijono bei J.N.Crocq kamerinio ansamblio klasėse.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) istorijoje Marija buvo antroji studentė, kuriai nusišypsojo laimė išvykti studijuoti Paryžiaus konservatorijoje. "Būtent ten išmokau to, ko Lietuvoje kol kas, deja, nėra galimybių pasimokyti – džiazo, šiuolaikinės muzikos improvizacijų", – pasakojo M.Kalvelytė.

Danės upės pašonėje vyksiančiame koncerte pianistė atliks kompozitorių M.Clementi ir C.Vine sonatas bei pristatys J.Cage kūrinius preparuotam fortepijonui. Pasak M.Kalvelytės, šiuolaikinių kompozitorių kūriniuose tokia fortepijoninės muzikos atlikimo technika populiari: "Kuomet į fortepijono stygas tam tikra seka pridedama įvairių daikčiukų – trintukų, pieštukų, varžtelių, jo skambesys visiškai pasikeičia. Fortepijonas tampa toniniu mušamuoju instrumentu. Manau, jog prie tradicinio šio instrumento skambesio įpratusiai publikai tai bus įdomu išgirsti".

Nuo 2006-ųjų M.Kalvelytė organizuoja jaunus menininkus vienijantį šiuolaikinio nekomercinio meno festivalį "Vilniaus veidai", kuriame ir pati atlieka šiuolaikinę muziką. Ji su LMTA Kompozicijos katedros studentais, pianiste Marija Grikevičiūte bei fleitininku Justinu Mačiu Lietuvoje ir užsienyje nuolat rengia šiuolaikinės muzikos projektus "Music Is Very Important".

Susilies du festivaliai

Pasiilgusiųjų seno gero rusiško romanso rytoj 20 val. laukia prisišvartavęs Šiaurės rage VI festivalis ant vandens "Muzikuojantis keltas", kurio finaliniame šio sezono reise po Kuršių marias XV "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" svečiuosis su Klaipėdos muzikinio teatro solistų parengtu romansų vakaru. Jame bus visko – ir sodraus jausmo, ir lengvos satyros.

"Muzikuojančiu keltu" po Kuršių marias keliausiantis koncertas drauge su solistais Valerija Balsyte, Jadvyga Grikšiene, Natalija Urnikiene, Loreta Rameliene, Jana Tarasova ir Viačeslavu Tarasovu, smuikininke Rima Tamošiūnaite bei koncertmeistere Loreta Piaseckiene žiūrovus perkels į vieną iš A.Čechovo pjesių, kur skambant rusiškiems romansams ir gurkšnojant arbatą susipina žmonių likimai.

Klaipėdos muzikinio teatro solistų pasirodymas "Muzikuojančio kelto" istorijoje – antrasis. "2007-aisiais buvome pirmieji, uostamiesčio publiką pakvietę į pasiplaukiojimą Kuršių mariomis skambant gyvai muzikai. Po penkerių metų mes ir vėl čia", – džiaugėsi V.Tarasovas.

Romansų vakaro metu žiūrovai išgirs ne tik klasikinius M.Glinkos, N.Listovo, A.Rubinšteino romansus, bet ir rusų kompozitorių sukurtas retro dainas, skambėjusias legendiniuose rusų kino filmuose.

"Rusų romansai – tai savotiškas sielos vaistas ir mums, atlikėjams, ir klausytojams, – mano J.Tarasova. – Romansuose žmogus ieško savęs ir save randa. Kai šią dvasios būseną patiria, jis paprastai įgauna naują stimulą gyventi ir kurti. Romansas padeda suvokti, kokioje gyvenimiškoje situacijoje šiuo metu esi, ir leidžia žengti toliau, jaučiantis laimingesniu, dvasingesniu. Štai čia ir slypi visa romansų trauka ir magija".

Subūrė didžiulę komandą

Tuo metu Klaipėdos muzikiniame teatre vyksta paskutinės Viačeslavo Ganelino ir Sigito Gedos miuziklo "Velnio nuotaka" repeticijos. Į ilgai lauktą nacionalinę premjerą Klaipėdos muzikinio teatro rengiamas XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" žiūrovus pakvies jau rugpjūčio 17 ir 18 d. 19 val.

Stebint repeticiją, kol kas sunku įsivaizduoti, kaip atrodys ir koks bus šis miuziklas, pirmąsyk žengiantis į repertuarinio teatro sceną. Nors premjera – jau po savaitės, dar nėra visų dekoracijų, tebesiuvami artistų kostiumai, režisierius su trupe tebešlifuoja spektaklio mizanscenas. "Dėliojamės sceną! Imkitės kažkas iniciatyvos!" – girdėti režisieriaus balsas iš salės. Kitąsyk pats skuba į sceną ir parodo, kaip reikia vaidinti.

Klaipėdos muzikinio teatro istorijoje bene brangiausias spektaklis subūrė ir kaip niekada didelę statytojų komandą. Dirbama naujoviškai. Dirigentas, režisierius ir choreografas turi net ne po vieną asistentą, o režisierius – dar ir dvi padėjėjas. Be to, naujajam pastatymui teatras pasitelkė šviesų dailininką ir vizualizatorę, papuošiančią jį videoprojekcijomis. Spektakliui akompanuos teatro orkestras, diriguojamas Dainiaus Pavilionio, bet kol kas iš orkestrinės girdėti vien pianinas ir matyti dirigento asistento Dmitrijaus Zlotniko mostai.

Kęstutis S.Jakštas – ne tik "Velnio nuotakos" režisierius, bet ir jos inscenizacijos autorius, specialiai šiam pastatymui parašęs pjesę Kazio Borutos apysakos "Baltaragio malūnas" motyvais. "Dabar ja galės naudotis visi teatrai, kurie norės statyti "Velnio nuotaką", – išdidžiai šypsojosi jis.

Iš tikrųjų jis ne rašytojas, o populiarus televizijos, kino ir E.Nekrošiaus teatro aktorius, jau ketvirti metai dirbantis Kauno muzikiniame teatre vyriausiuoju režisieriumi. Pats yra pastatęs bene 8 spektaklius Kaune, Čikagoje (JAV) ir Vilniuje.

Jo santykiai su miuziklu "Velnio nuotaka" – ypatingi. Stato jį jau penktąkart! Pirmąsyk jį pastatė 2003-iųjų dainų šventei Vingio parke. Vėliau dukart – "Siemens" arenoje. Dar buvo vienkartinis projektas Panevėžio oro uoste, tarp lėktuvų. Nuo pernykščio komercinio "Velnio nuotakos" pastatymo K.S.Jakštas griežtai atsiribojo, sakydamas, kad su juo neturi nieko bendra. Jo penktasis "Velnio nuotakos" pastatymas bus Klaipėdos muzikiniame teatre. Šiemet jame jis repetavo po porą savaičių sausį, gegužę, birželį, o nuo rugpjūčio pradžios dėlioja paskutinius spektaklio štrichus.

Nereikėtų lyginti su filmu

"Tas kūrinys pačiupo mane ir nebepaleidžia. Bet šis kartas – sudėtingiausias, – prisipažino miuziklo režisierius. – Pirmąsyk "Velnio nuotaka" išvys šviesą teatro scenoje ir turi šansų pakliūti į jo repertuarą. Jei taip bus, mano svajonė išsipildys. Čia jai – pati geriausia vieta. Šiame teatre matau didžiulį žmonių norą dirbti, čia daug puikių menininkų. Gal kartais trūksta motyvacijos, stiprių pastatymų, kad jie pajustų savo vertę. Aš pats kartu su jais, visąlaik scenoje. Labai džiaugiuosi, kai koks nors stebuklas įvyksta. Klaipėdos muzikiniam teatrui sunku visomis prasmėmis, bet tai yra vakarinis mūsų kultūros forpostas."

Arūno Žebriūno muzikinis filmas "Velnio nuotaka", kino ekranuose pasirodęs 1973-iaisiais, pakerėjo lietuvių širdis V.Ganelino muzika ir S.Gedos poetiniais tekstais, virtusiais dainomis.

Miuziklo statytojai teatre vienas per kitą tikino, kad publika jo neturėtų lyginti su filmu. Tai du skirtingi meno kūriniai. K.S.Jakštas teigė, kad spektaklyje nebus jokių tiesmukiškų simbolių, bet netrūks metaforų, ir publika turės progą susimąstyti apie savo mentalitetą. "Kodėl mes, būdami tokioje pilkoje atmosferoje, gyvendami tokiame giliame liūne, vis dėlto esame tokie linksmi, optimistai?.. Mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę net tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti. "Velnio nuotakoje" apie tai prabilsim su tikru lietuvišku humoru. Labai mėgstu tokias situacijas, kai ir graudu, ir linksma vienu metu", – dėstė režisierius.

Artistai – kaip kaskadininkai

Anot režisieriaus, žiūrovų laukia intriga: "Pamatysite teatrą, kokio nematėte, nes visi dirba kaip kaskadininkai, ant ribos..."

Jam antrino davatkos Uršulės vaidmenį kurianti Aurelija Dovydaitienė: "Bus labai daug veiksmo, judesio, šokių – daug sceninio šou, kitų teatre iki šiol neregėtų dalykų".

Jurgą dainuosianti Judita Butkytė užsiminė, kad šįkart "Velnio nuotakoje" bus daugiau filosofijos ir viso to, kas būdinga tik teatrui. Virginijus Pupšys, kuriam teko Baltaragio vaidmuo, mano, kad šis pastatymas žiūrovams gali padėti atrasti visai kitą šio miuziklo "kampą": "Teatras turi unikalią savybę – jis sukuria specifinę atmosferą, paslaptį, erdvę minčių ganymui... Šiuolaikinis teatras dažnai sutirština, paryškina šou elementus. Tačiau vienaip ar kitaip teatras užburia. Todėl tikiuosi, jog ir šio miuziklo premjeroje žiūrovai teatro burtus patirs".

Net tris vaidmenis – Pinčiuko, Anupro ir Dievo – spektaklyje gavęs Kęstutis Nevulis įsitikinęs, kad per kone keturis savo gyvavimo dešimtmečius "Velnio nuotaka" aktualumo neprarado: "Kartų požiūrio į gyvenimą skirtumai, gėrio ir blogio priešprieša, meilės paieškos – buvo, yra ir bus aktualu. Publika gali tikėtis tikrai įdomaus reginio, kuris, ko gero, labiau primins muzikos ir judesio šou nei dramos veikalą. Tai rodo, kad teatras yra gyvas organizmas ir jame telpa įvairios sceninės raiškos formos".

"Kurdamas spektaklio choreografiją, pirmiausia siekiau judesiu papasakoti istoriją. Todėl naudoju labai skirtingas šokio technikas – nuo klasikos iki šiuolaikinio šokio. Tam tikra prasme šis miuziklas laužys tradicijas, bet juk tokia mūsų užduotis – sukurti kažką naujo, savito", – teigė spektaklio choreografas iš Latvijos Agris Danilevičas.

O "Velnio nuotakos" dailininkė Kotryna Daujotaitė aiškino, kad Klaipėdos muzikinio teatro scenoje nori "sukurti švarią, išgrynintą erdvę su lietuvišku prieskoniu – tinklas, pelkė, šulinio rentinys, girnos, medis, linas... Ir visa tai sups balta plevenanti visuma..."

"Velnio nuotakoje" pasirodys bene visi Klaipėdos muzikinio teatro artistai. Kiekvieną vaidmenį kuria bent du atlikėjai. Tarp jų ir kviestiniai – Jeronimas Milius (Girdvainis) ir Deividas Norvilas (Pinčiukas) bei teatro scenoje pirmąsyk debiutuosianti dar viena popmuzikos atlikėja Rosita Valančiūtė (Jurga).