Dainininkė Giulija Baužienė: namai – tik patiems artimiausiems

Namai man yra viskas, ką turiu. Tai vieta, kur jaučiuosi saugiausiai, kur nereikia prieš nieką maivytis ar ko nors vaidinti. Namai – tai oazė, kur gyvena mylimi žmonės.

Seniai praėjo laikai, kai su draugais rinkdavomės vieni pas kitus namuose. Dabar mieste yra daug šaunių vietelių, kur galime susitikti, pasėdėti, pabendrauti, išgerti kavos. Todėl namai dažniausiai lieka tik patiems artimiausiems žmonėms.

Mėgstu juose būti, skaityti knygas, ypač – detektyvus. Dažnai tvarkausi, nes norisi, kad juose būtų jauku. Man gera, kai namai kvepia naminiu maistu, nes tuomet jaučiasi, kad juose gyvena žmonės. Šiuo metu džiaugiamės Monikos (operos solistė Monika Falcon, – aut. past.) buvimu – dukra gyvena pas mus, bet netrukus žada kelti sparnus.

Svarbiausia: „Geriau jau palepinti savo mylimus žmones maloniais dalykais, nei kelti ultimatumus“, – įsitikinusi Giulija, visada besidžiaugianti dukters Monikos buvimu. / G. Baužienės asmeninio archyvo nuotr.

Ar mano namuose galioja kokios nors taisyklės? Nelabai... Trys suaugę žmonės, Monikos šunelis, mūsų katinas – kokios ten taisyklės (juokiasi). Gyvūnai išauklėti, bet mes jiems daug leidžiame. Galima sakyti, gyvena mūsų namuose kaip žmonės.

Anksčiau dėl ne vietoje padėtų daiktų dar bambėdavau, o dabar reaguoju ramiai. Sakau sau, kad viskas susitvarkys savaime. Taip ir būna. Geriau jau palepinti savo mylimus žmones maloniais dalykais, nei kelti ultimatumus. Rytais aš Monikai, kol dar Lietuvoje, ruošiu arbatą, ji man – kavą.

Tačiau pasitaiko, kad užeina bloga nuotaika – tada laikykitės! Einu ir kabinėjuosi prie kiekvienos smulkmenos, kol susizgrimbu, tuomet ramiai pakvėpuoju, pagalvoju, kad visi esame skirtingos asmenybės, ir nurimstu.

Jaukiausia namų vietelė? Miegamasis. Jis mūsų namuose didžiausias. Įsitaisau ant lovos ir skaitau, žiūriu filmus. Ten visiškai mano erdvė.

Ar esu savo rankomis prisidėjusi prie namų kūrimo? Ką nors nudažyti, padaryti – mano vyro reikalai. Aš užsiimu tik grožiu ir estetika – gėlės, vazos, žvakidės, staltiesės, namų kvapai. Rankdarbius gal ir norėčiau daryti, bet neturiu tam talento. Esu labiau skaitytoja ir filmų žiūrėtoja. Mėgstu dokumentinius, istorinius. Užsidarau miegamajame ir žiūriu.

Skulptorius Martynas Gaubas: grožis slypi netobulume

Su kuo man asocijuojasi žodis „namai“? Su ramybe ir artimiausiais žmonėmis. Mūsų namuose Birštone dar gyvena du katinai, yra didelis akvariumas su žuvytėmis. Jis tarnauja kaip televizorius – visada vienas ir tas pats „Animal Planet“ kanalas (juokiasi). Gali atsigulti ant sofos ir kiauras valandas stebėti žuvytes. Labai ramina.

Man namai yra trijose vietose. Viena vieta – butas, kuriame gyvename, antra – sodyba, kurioje ilsimės, ir trečia – dirbtuvės, kuriose dirbu.

Pirkome seną butą ir pabandėme šį tą jame išsaugoti, nes tvarumas man išties rūpi. Radome ankstesnio šeimininko gražiai sukaltas lenteles koridoriuje. Galbūt šiandien jos nemadingos, bet perdažiau praktiškesne, tamsesne spalva, pritaikiau apšvietimą – gražu.

Virtuvėje irgi yra įdomus akcentas – žalvarinė skarda per visą sieną. Atlieka plytelių vaidmenį. Specialiai jos nešveičiame, kad po truputį natūraliai sentų, keistų spalvą. Atrodo kaip užgyventa šių namų istorija.

Jaukiausia namų vieta? Jei yra svečių – virtuvė (ji pas mus su svetaine sujungta). Kai būnu vienas – guliu ant sofos ir žiūriu į akvariumą.

Turiu namuose ir senovinių daiktų. Iš močiutės – Marijos paveikslą, iš senelio – senovinę lempą. Jų nėra daug, nemėgstu apsikrauti, bet tie, kuriuos turiu, svarbūs kaip prisiminimai. Jei koks baldas pabosta, neišmetu jo. Nušlifuoju, perdažau kita spalva arba pasendinu.

Buvo laikas, kai dažnai dalyvaudavau visokiuose festivaliuose, daug važinėjau po pasaulį – darydavau smėlio, ledo skulptūras. Dabar gyvenu kur kas sėsliau, su žmona auginame du vaikučius, todėl susikurti jaukius namus mums buvo išties svarbu.

Rūpi: M. Gaubas – tvarumo puoselėtojas, jo namuose daiktai saugo prisiminimus, o atitarnavę gauna antrą šansą gyvuoti. / M. Gaubo asmeninio archyvo nuotr.

Ar namuose turime kokių taisyklių? Kadangi Mūzai dar tik treji, o Mikalojus – pusantrų metų, nieko čia neprigalvosi, kaip tik pasidaryti tokį remontą, dėl kurio neliktų pėdsakų, kai jie ant sofos ar grindų su flomasteriais pripieš. Jei būtų tradicinis euroremontas su baltomis sienomis, kiekvienas pirštuko prisilietimas matytųsi ir galbūt erzintų.

Man labai patinka japonų estetikos filosofija vabisabis (jap. wabi sabi), kurios esmė – pasipriešinimas tobulo grožio supratimui. Pagal ją žmogaus užgyventi daiktai turi istorinį ir emocinį krūvį, todėl jie yra kur kas vertingesni už naujus. Tarkime, jei vaikas su žaislu netyčia įrėžė stalviršį – aš nepuolu jo keisti nauju. Pagal vabisabį, būtent netobulume slypi grožis ir visa esmė. Tuo, kurdamas savo namus, aš ir vadovaujuosi.

Ir sodyboje netoli Birštono stengiuosi šeimininkauti tvariai, nors kur kas paprasčiau būtų nusipirkti naują daiktą. Tačiau man patinka panaudoti senas lentas, surūdijusias skardas. Iš senelio rėčio padariau įdomų šviestuvą. Senelis buvo stalius dailidė, kaip ir mano tėvas. Nepriklausomybės priešaušriu abu kryžius darė. Ir man duodavo šį tą pazulinti, paskaptuoti – prie įrankių pratino.

Ar namuose, sodyboje yra mano skulptūrų? Na, kryžių neturiu, bet sodyboje prie pirties stovi garsioji „Lietuvaitė“. Namuose irgi yra apie dešimt darbų. Tačiau tikrai ne kaip meno galerijoje. Kas pusmetį man patinka juos pakeisti kitais – tiek paveikslus, tiek skulptūras.

TV laidų vedėja Livija Gradauskienė: nesu namisėda

Man namai – poilsio ir atsipalaidavimo vieta. Čia jaučiuosi saugi ir neįsitempusi. Ar tinka posakis „Mano namai – mano tvirtovė“? Tvirtovė – taip, bet ne tokia, kurioje norėčiau užsidaryti ir nieko neįsileisti. Svečius, draugus, bendrauti aš labai mėgstu, nesu uždara. Dažnai namuose organizuojame vakarienes.

Ar aš namisėda? Tikrai ne. Mėgstu ir pati į svečius eiti, ir jų pas save pasikviesti. Namai yra tam, kad būtų gera į juos sugrįžti, o kitu metu man reikia veiklos!

Taisyklių namuose? Oi, ne. Aš nesu taisyklių diegėja ir didelė reikalautoja: vis tikiuosi, kad suaugę žmonės savaime susipras, kas gerai, o kas nelabai. Tikrai nėra taip, kad grįžo mama namo ir visi suglaudė ausytes, supratę, kad ne ten batus pasidėjo. (juokiasi) Įtampos dėl tvarkos namuose nekeliu – man kur kas paprasčiau viską pačiai sutvarkyti, o ne linčiuoti namiškius.

Mėgstamiausia vieta namuose? Kadangi namai skirti poilsiui, tai turbūt… miegamasis. Juk žmogus geriausiai pailsi miegodamas.

Turime ir sodybą. Joje visą vasarą filmavome naują portalo lrt.lt laidą „Duona ir žaidimai“. Aš rūpinausi svečiais, rengiau jiems užduotis, o šešiolikmetis sūnus Andrius gamino maistą ir visus vaišino. Sodyboje mano mylimiausia vieta – veranda. Ten ir vykdavo pokalbiai laidai.

Ar namuose turiu širdžiai brangių daiktų? Gal ne. Neprisirišu prie daiktų. Jei kiltų gaisras namuose, pirmiausia griebčiau… cha! savo šunis!

Smagu: sodyboje L. Gradauskienei smagiausia – verandoje, joje vasarą filmavo laidą „Duona ir žaidimai“. / L. Gradauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Man patinka puoselėti namus. Pati pasiuvau užuolaidas sodybai, ir sienas dažiau, ir baldus parinkau, naujais audiniais pervilkau. Jei turėčiau daugiau laisvo laiko, gal ir daugiau ką daryčiau.

Iliuzionistas Mantas Žmuidinavičius-Wizard: namuose ir kuriu, ir ilsiuosi

Gyvenu Vilniuje, dviejų aukštų kotedže. Turiu terasą, nedidelį kiemelį. Namai man yra ramybės, saugumo ir atsigavimo po sunkių periodų uostas. Taip pat – puiki atostogų erdvė.

Man gera, patogu ir patinka būti namuose, nes ten aš atsigaunu, skaitau, kuriu, produktyviai dirbu ir netgi sportuoju. Dar pandemijos laikais išmokau namuose daryti specialią mankštą, tai ją ir toliau praktikuoju.

Anot astrologo Naglio Šulijos, visiems Vėžiams pagal Zodiaką namai yra jų kiautas, bet aš nesu tipiškas Vėžys, nors savo namus tikrai labai myliu. Man patinka keliauti, bet namai yra ta erdvė, kur aš ir produktyviausiai kuriu, ir produktyviausiai ilsiuosi. Čia yra viskas, ko man reikia: mano scenos kostiumai, rekvizitai, dalykai, kurie kelia sentimentų, mano knygos.

Kai įsirenginėjau šiuos namus, tariausi su dizaineriais, bet daug kur pasiklioviau savo širdimi. Dariau taip, kaip man patinka, o ne kaip gražiau atrodytų instagrame.

Ką nors savo rankomis? Ne, neturiu šios Dievo dovanos. Esu toks tep lep. Darbelių pamoka mokykloje man sekėsi prasčiausiai. Nebent malkomis židiniui galiu pasirūpinti (juokiasi). Todėl labai nuoširdžiai žaviuosi nagingais žmonėmis. Mano senelis buvo toks. Jis mokėjo ir stalą padaryti, ir, tikriausiai, namą pastatyti.

Svetingas: „Man labai svarbu, su kokia nuotaika ir energija žmonės pas mane ateina. Nemėgstu užsiraukusių tylenių“, – sako M. Žmuidinavičius-Wizard, dažnai atlapojantis namų duris svečiams. / M. Žmuidinavičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Mėgstamiausių daiktų namuose turiu net keletą. Vienas iš jų – antikvarinis krėslas. Vadinu jį savo apmąstymų kėde. Renovavo profesionalai, bet audinį išrinkau pats. Dar – antikvarinė indauja. Joje saugau kolekcinę Taro kortų malką, krištolo rutulį. Turiu antikvarinį vyrišką cilindrą (skrybėlę), pagamintą Londone prieš 150 metų! Turiu empirinio stiliaus bronzinę konsolę su veidrodžiu ir staleliu. Išeidamas iš namų visada į jį pasižiūriu.

Savo namuose turiu senovinių knygų apie magiją ir iliuzijos meną, kurios man yra ne tik išminties šaltinis, bet ir interjero detalė. Ar daug turiu daiktų? Ne... Kadangi scenoje pas mane jų tikrai daug, namuose stengiuosi jais neapsikrauti.

Jaukiausia namų vieta? Lova. Prastokai miegu, tai užmigti savo lovoje – man didelė prabanga ir džiaugsmas. Anksčiau gal būčiau sakęs virtuvė. Per pandemiją ypač susidomėjau kulinarija, bet dabar tam visiškai neturiu laiko. Ir noro.

Svetainė man irgi miela. Išstumdęs baldus, ten kartais repetuoju. Kartais skaitau, o kartais tiesiog sau leidžiu kokią valandėlę panaršyti socialiniuose tinkluose, susirašinėti su draugais.

Taisyklės? Na, nežinau. Visi, kas pas mane ateina, kažkodėl mėgsta pasidėti savo daiktus ant mano antikvarinės konsolės. Nelabai man tai patinka, todėl išnešu juos į tamsų kambariuką. Ir svečių paltus, jei būna netvarkingai išmėtyti, surenku, pakabinu spintoje. Man patinka tvarka.

Užtai kai brolis atsiveda dvi nuostabias mažas mergaites, visos mano taisyklės byra į šipulius. Lieka vienintelis noras – kad visiems mano svečiams būtų linksma. Dar man labai svarbu, su kokią nuotaika ir energija žmonės pas mane ateina. Nemėgstu užsiraukusių tylenių.