Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos. Taip neretai pašmaikštauja ne tik linksmais plaučiais garsėjantys Pietryčių Lietuvos atstovai. Klaipėdiečiai šį sparnuotą posakį galėtų perfrazuoti savaip. Jei ne uostas, ko gero, nuoga būtų visa Lietuva. Ar bent jau pusnuogė.

Nevargins sausa statistika

Kokios svarbos Lietuvai yra vienintelis šalies uostamiestis, kuo jis gyvena bei kvėpuoja, vaizdžiai bandys papasakoti naujojo televizijos projekto „Lietuva – jūrinė valstybė“ kūrėjai. Savaitinė laida LTV kanalu startuoja jau šį sekmadienį 17.15 val.

Nors laidų ciklo pavadinimas skamba kiek monumentaliai, tačiau žiūrovai gali nesibaiminti, jog televizijos eterį džiovins faktų ir skaičių „prifarširuota“ dokumentika.

Kaip teigė vienas laidos sumanytojų bei prodiuserių Gintaras Bendžius, žiūrovų dėmesį bus siekiama užkariauti pasitelkus ne sausą publicistiką, o dinamišką ir populiarų televizijos realybės šou žanrą.

Jūrinė valstybė laidose bus pristatoma per jūrines profesijas, o jūrininkų duonos, kaip intrigavo pašnekovas, teks paragauti šalies pramogų pasaulio įžymybėms.

Pirmosiose laidose žiūrovai išvys laidų vedėją Žygį Stakėną, kuriam teko savo kailiu patirti, kaip gimsta jūrininkai, taip pat džiazo vokalistę Kristiną Jatautaitę, kuri kartu su jūrų uosto locmanais įvedinėjo laivus, bei estrados mohikaną Simoną Donskovą, kuriam buvo patikėtos didžiausio „DFDS Seaways“ kelto keleivių aptarnavimo vadovo pareigos.

„Padedami laidos vedėjo Henriko Vaitiekūno apie svarbius dalykus stengsimės pasakoti paprastai ir be specifinių terminų. Štai jei pasakytume, kad didžiausias iš Klaipėdos kursuojantis keleivinis keltas yra aštuonių denių, vargu ar ši informacija padėtų įsivaizduoti tikruosius mastus. Tačiau visai kas kita, jei pasakytume, kad jis prilygsta 8–10 aukštų namui, o sustačius į keltą telpančias mašinas vienon eilėn, jos ilgis siektų apie 3 kilometrus“, – aiškino G.Bendžius.

Klibins stereotipus

Klaipėdietis neneigė, jog šis projektas gimė ne vien iš patriotizmo, bet ir siekio užpildyti informacinį vakuumą.

„Laikau garbės reikalu populiarinti Klaipėdą bei Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Vis dėlto reikia pripažinti, jog viešojoje erdvėje šiai temai skiriama per mažai dėmesio“, – teigė pašnekovas.

Gintaro teigimu, daugeliui Klaipėda, jūra asocijuojasi su vasara, paplūdimiais ir pramogomis. Tad laidose bus siekiama atskleisti daugeliui nepažįstamą ir intriguojamą uostamiesčio gyvenimo pusę.

Prodiuseris neabejoja, jog šis projektas pažers netikėtumų ne tik kitų miestų atstovams, bet ir klaipėdiečiams. Gintaras neneigė, jog atradimo džiaugsmo nestokojo ir patys laidos kūrėjai.

„Tariantis dėl bendradarbiavimo, teko aplankyti daugelį uosto kompanijų, susipažinti su įdomiais žmonėmis, prisiliesti prie uosto specifikos ir patirti, jog tai labai didelis ir gyvas organizmas. Galiu pripažinti, jog šis projektas gerokai praplėtė mano akiratį“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Bemaž metus brandinta laida subūrė patyrusių profesionalų komandą iš Klaipėdos bei Vilniaus. Prie jos vairo stojo prodiuseriai Laurynas Šeškus, Gintaras ir Mindaugas Bendžiai, kuriuos suvedė „Lietuvos supermiesto“ projektas. Be H.Vaitiekūno, į kūrybinę virtuvę įsitraukė ir klaipėdietė žurnalistė Dalia Grikšaitė bei garsiausių šalies televizijos projektų režisierė Edita Kabaraitė.

Komanda – aukščiausios prabos

„Vesti šią laidą man buvo netikėtas pasiūlymas – nustebau ir apsidžiaugiau. Jei būtų pasakę, kad turėčiau po savaitę prabūti Šiauliuose ar Panevėžyje, sakyčiau, kad gal nėra laiko. Bet Klaipėdai aš laiko turiu, nors šiuo metu turbūt esu apsikrovęs kokiais septyniais darbais“, – prisipažino projekto veidu tapęs žurnalistas H.Vaitiekūnas.

Nors daugelį metų gyvena sostinėje, televizijos eterio senbuvis – klaipėdietis iki kaulų smegenų. Į gimtąjį miestą žurnalistą gena čia gyvenanti mama, likę bičiuliai bei nostalgiški prisiminimai.

„Kas mane liūdina, o sykiu ir džiugina – kad tie, kurie norėjo save matyti šiame projekte, pageidavo vyresnio laidos vedėjo. Ir mano kandidatūra visiems tiko. Rūpestis tik vienas – ar sugebės pritikti Vaitiekūnas prie šios jaunos komandos. Nes vyresnių už mane, išskyrus kai kuriuos herojus, laidoje nėra“, – šypsojosi žurnalistas.

Anot pašnekovo, dar niekada jam nėra tekę dirbti tokiomis prabangiomis sąlygomis.

„Kūrybinė brigada viską paduoda gatavą, “sukramtytą„. Nereikia tartis dėl susitikimų, interviu – viskas iš anksto suderinta, suplanuota. Visa tai aš visada darydavau pats. Viskas kaip normalioje vakarietiškoje televizijoje, kiekvienas atsako už savo sritį“, – pagyrų kolegoms nešykštėjo H.Vaitiekūnas.

Vis dėlto tiek šilto, tiek šalto ragavęs žurnalistas ir šįsyk patyrė, jog visko iki smulkmenų nesuplanuosi. „Paskutinėje laidoje bus parodyta tai, ko šiaip jau laidose nereikėtų rodyti“, – mįslingai kalbėjo pašnekovas, prasitaręs tik tiek, jog kartą buvo priverstas prašyti net medikų pagalbos.

Būti ar nebūti tęsiniui

G.Bendžius teigė kol kas negalįs pasakyti, kiek projekto „Lietuva – jūrinė valstybė“ laidų pasieks LTV eterį.

„Su kai kuriais partneriais dar tebevyksta derybos. Tačiau tikiuosi, kad pasirodžius pirmosioms laidoms prie projekto prisijungs ir daugiau jūrinių kompanijų, – vylėsi pašnekovas. – Šiandien jau tikrai galime kalbėti apie penkias, o gal net aštuonias laidas. Bet kokiu atveju iš trijų nufilmuotų laidų drąsiai galėtų gimti dar penkios – tiek daug yra įdomios medžiagos, tiek įvairių kampų. Todėl labai norėtųsi, kad parodę paskutinę projekto laidą galėtume parašyti – laukite tęsinio naujame sezone.“

Gintaras neneigė, kad jo bei brolio prodiuserinei kompanijai, iki šiol garsėjusiai atlikėjų vadyba, šis darbas bus gera patirtis neriant į naują veiklą.

„Norėtume plėsti veiklą, prodiusuoti televizijos projektus, ir tai yra pirmas žingsnis to link, nors vienaip ar kitaip su televizija susiduriame nuolatos, pažįstame ją iš vidaus“, – teigė pašnekovas.

Gintaras patikino, jog bendraudamas su solidžių uosto kompanijų atstovais nepatyrė, kad į jį, kaip pramogų verslo atstovą, žiūrima nepatikliai.