Iglė pasakojo, kad vos išgirdusi dainos „Atvirukai“ muziką ir perskaičiusi žodžius, susigraudino. „Pasipylė ašaros, grįžo vaikystės prisiminimai ir jausmas – kokia apsupta meilės buvau“, – stiprią emocinę reakciją į dainą prisiminė ji.

Įrašant kūrinį studijoje, šis jausmas neapleido ir dainininkė nuvyko pas tėvus į Marijampolę bei paprašė mamos ištraukti senus filmuotus šeimos vaizdelius, nuotraukas. „Kaip gerai, kad tėvai daug filmavo ir fotografavo. Peržiūrėjau visus savo karnavalus, šeimos šventes, gimtadienius, išvykas. Vaizdo įrašai išsaugojo ir mylimą senelį, kurio nebėra tarp mūsų“, – pasakojo Iglė.

Klausydamas šią nesumeluoto jausmo kupiną dainą, kiekvienas prisimins savo istoriją. Daugeliui ji asocijuosis su prarastais mylimaisiais, tačiau Iglei kūrinys stipriai susijęs su seneliu. „Filmuojant klipą, reikėjo procesą kelis sykius stabdyti, nes vis prisimindavau jį ir susigraudindavau. Tikiu, kad senelis stebi mane iš viršaus, didžiuojasi ir kad vieną dieną mes susitiksim“, – prisipažįsta ji. Paskutiniuose klipo kadruose iš tiesų galima išvysti dainininkės akyse besikaupiančias ašaras.

Tačiau jautri „Atvirukų“ filmavimo pusė neužgožė ir juokingų situacijų, kuriuos darbo procese komandą persekiojo nuolat. Klipo aplinka – akinančio baltumo, o tai reikalavo nemenkų pastangų. Rasti baltus instrumentus, mikrofoną ir nuostabaus grožio dainininkės suknelę buvo lengvesnis etapas. Sunkioji dalis prasidėjo įrengiant sceną ir filmavimo metu stengiantis išlaikyti nepriekaištingai švarią aplinką. Į studijos dalį, kurioje vyko veiksmas, įeiti buvo galima kaip į operacinę: tik su specialiais antbačiais. Buvo privalu nieko neliesti, nejudinti instrumentų, nepalikti jokių pėdsakų. Atsargumo nepakako. Nepriekaištingai baltoje aplinkoje dėmės bei žymės atsirasdavo tarsi iš niekur. O tai buvo visiškai nesuderinama su klipo esme. Tekdavo stabdyti procesą ir valyti. „Galėjom tiek nesivarginti ir palikti viską sutvarkyti kompiuteriui, tačiau norėjome nufilmuoti kuo natūraliau. Pažiūrėkit, kaip pavyko“, – šypteli Iglė.