Knygynuose jau pasirodė leidyklos "Apostrofa" išleista knyga "Czesławo Miłoszo Vilnius". Tekstų ir fotografijos knygoje pristatomas toks Vilnius, kokį matė iš Lietuvos kilęs Nobelio literatūros premijos laureatas Czesławas Miłoszas.

Knygos "Czesławo Miłoszo Vilnius" idėja kilo dar Cz.Miłoszui esant gyvam. Leidėja Giedrė Kadžiulytė bičiuliavosi su rašytoju ir nuvykusi į Krokuvą sveikinti jo 90-mečio proga sakė norinti išleisti jo Vilniaus gatvių žodyną. Cz.Miłoszas tokiai idėjai pritarė, tačiau knyga pasirodė tik po dešimtmečio.

"Džiaugiuosi pristatydama knygą ant laiptų, kurie prieš metus buvo pavadinti Miłoszo laiptais, žvelgiant į tuos barokinius debesis, kuriuos jis aprašė. Tai yra dovana Cz.Miłoszo 101-ajam gimtadieniui, bet greičiau tai skolos atidavimas jam, bent aš taip jaučiuosi. Nuvažiavusi į Krokuvą prieš daugiau nei 10 metų sveikinti jo 90-mečio proga, nusivežiau idėją išleisti Vilniaus gatvių žodyną, bet ne šiaip sau, o su kokiomis nors fotografijomis, nes man tik tekstinis variantas pasirodė nepakankamas", – pasakojo leidėja G.Kadžiulytė.

Knygoje pirmą kartą spausdinamas Cz.Miłoszo Vilniaus gatvių žodynas. Knyga gausiai iliustruota fotografijomis, publikuojama per 100 nuotraukų – Hopeno, Zdanovskių, Bulhakų ir Algimanto Kunčiaus darbai.

Pasak knygos sudarytojos, jos ne iliustruoja, o sudaro Cz.Miłoszo atsiminimų apie Vilnių kontekstą. Knygoje taip pat pateikiamas dialogas apie Vilnių – tai Cz.Miłoszo ir Tomo Venclovos susirašinėjimas.

"Tiek sąlyčio taškų, toks didžiulis Cz.Miłoszo diapazonas, svarbiausia – dvasinis diapazonas, kad beviltiška iliustruoti jo atsiminimus. Reikia suteikti tą erdvę, kurią sukuria iškilios asmenybės, ir keliauti ta erdve, keliauti laiku. Nes knyga neapsiriboja tik prieškariu, tais metais, kai Cz.Miłoszas Vilniuje tiesiogiai įgijo patirtį. Mes nukeliaujame gerokai toliau, į sovietinį pokarinį laiką, apie kurį jis kalbasi su T.Venclova, polemizuoja, skaudžiai išgyvena.

Žinoma, rūpi jiems ne ta architektūrinė estetika ar amžinas barokinio miesto įvaizdis. Jiems rūpi sociumas, kuris kito nuo Cz.Miłoszo vaikystės, T.Venclovos paauglystės, kurią Vilniuje patyrė. Pakito vilnietiška visuomenė, pakito urbanistinis veidas. Daug ką praradome po karo, tai liudija Bulhako dokumentacija. Ji prasmingai susieja Cz.Miłoszo laišką ir T.Venclovos atsakymą. Tai laikas, kai mes praradome miestą. O knygą užbaigia A.Kunčius, kur mes matom bobules ir naujus personažus", – kalbėjo fotografijos istorikė, knygos sudarytoja Margarita Matulytė.

Knygą visuomenei ketinama pristatyti rudenį.